Prieš 150 metų gimė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona

Kokia pirma asmenybė šmėsteli galvoje, kai kalbame apie Pirmąją Lietuvos Respubliką, įprastai žinomą kaip tarpukario Lietuva? Tikriausiai, nemaža dalis žmonių pirmiausia pagalvoja apie barzdotąjį pirmąjį prezidentą, kurio valdymas užsitęsė ilgiau nei tikrai demokratinei respublikai derėtų. Diskusijų šiuo klausimu netrūksta iki šiol, bet šią dieną mūsų užmačia nėra aiškintis to laikmečio diktuotą valdymo formą ir jos vertybes. Mes šiandien norime paminėti aptariamosios asmenybės 150-ąsias gimimo metines. Tiesa, jei dar kažkas nesuprato apie ką mes čia šnekam, tai prisiminkime dar vieną neoficialų Pirmosios Lietuvos Respublikos pavadinimą – „Smetoninė Lietuva“.

Antano Smetonos pusantro šimto metų gimimo sukaktį šiandien tikrai mini ne viena politinė ar kultūrinė institucija. O kaip kariuomenė? Ar šis politikas turi kažką bendro šioje srityje? Ar yra čia palikęs savo pėdsaką ir ar Vytauto Didžiojo karo muziejus turi svarių priežasčių švęsti jo gimimo metines? Dar ir kaip.

Pirmiausia, vėl atsiribokime nuo karštas, dažnai net aršias, diskusijas keliančių istorinių ginčų. Kalbame apie Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo pabaigą, kai to paties valstybės vadovo priimti sprendimai lėmė pasyvią laikyseną, priimant priešo primestas okupacines sąlygas. Išgyventas pabaigos momentas, kuris, kaip žinome, toli gražu nebuvo pabaiga, o tik dar vienos kovos prieš ne kartą mūsų laisvę paveržusią jėgą etapas, vis dėlto verčia atsigręžti į prieš tai nuveiktus darbus. Jei sovietinė okupacija užbaigė „Smetoninės Lietuvos“ gyvavimą, pažvelkime, kas lėmė to laikotarpio pradžią.

A. Smetonos figūra lietuvybės žadinimo, puoselėjimo ir suvešėjimo procesuose itin svari, tačiau jo politinį ir kultūrinį darbą šiandien girti paliekame atitinkamoms institucijoms. Mes, kaip jau užsiminėme pradžioje, žvelgiame į šios asmenybės nuopelnus karybos srityje. Dar besimokydamas Palangos progimnazijoje, esančioje visai arti Prūsijos sienos, kur gausiau cirkuliavo šiame krašte spausdinta lietuviška spauda, jaunasis Antanas susižavėjo Adomo Mickevičiaus ir Maironio rašto darbais. Dar tiksliau – susižavėjo jų aprašytais didingais Lietuvos praeities kunigaikščiais ir karvedžiais. Įkvėptas apdainuotos karžygiškos dvasios tęsė lietuvybės puoselėjimo kelią, kol, galiausiai, pavyko pasiekti išsvajotą ir išvargtą Lietuvos nepriklausomybę. O jai apsaugoti teko kurti Lietuvos kariuomenę.

Be abejo, kariuomenės tvėrimas nėra vieno žmogaus nuopelnas – šiam kritiškai svarbiam ir, vertinant tuometines aplinkybes, gąsdinančiai sunkiam darbui savo jėgas ir širdį paskyrė ne vienas garbus pilietis. Šalies vadovas taip pat suprato ginkluotųjų pajėgų būtinybę, kadangi priešai kėsinosi pasiglemžti pirmuosius nepriklausomus žingsnius žengiančią Lietuvą. Jo vizitai į užsienio valstybes, kur savo diplomatiniais gabumais sugebėjo gauti paskolas karinei jėgai kurti ir stiprinti, lėmė realų materialinį karių aprūpinimą karui būtiniausiais įrankiais. Kariuomenės svarbos supratimą prezidentas išlaikė ir taikos metu. Kaip prezidentui pridera, eidamas ir ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, A. Smetona vertino gebėjimą vadovauti, todėl 1929 m. sutiko tapti Lietuvos karo mokyklos, ruošusios jaunuosius karininkus, šefu. Mokykla gavo Pirmojo Lietuvos Prezidento vardą, jos vėliavą papuošė A. Smetonos atvaizdas, o pats šalies vadovas išleisdamas kiekvieną karininkų laidą, iškilmingai įteikdavo naujiesiems karinių dalinių vadams garbės kardus. Prezidento Smetonos vardą gavo ir pirmasis Lietuvos karinis laivas.

Tai tik keletas žymesnių pirmojo prezidento nuopelnų Lietuvos karybos istorijoje. Nors stengėmės išvengti aistras keliančių diskusinių klausimų, pabaigai drįstame vieną iškelti. Dar kartą sugrįžkime ne į Pirmosios Lietuvos Respublikos paskutiniąsias dienas, o į pirmąsias, ir paklauskime savęs ar be A. Smetonos atsidavimo lietuvybės puoselėjimui, nepriklausomybės siekio ir karinių pajėgų svarbos supratimo iš vis galėtume kalbėti apie tą turėtą ir savas tradicijas saugojusią respubliką?

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.