Prieš 150 metų pradėjo veikti Nidos švyturys

Gaila, kad jis senasis švyturys neišliko iki mūsų, nes buvo tikrai puikus.

Prieš 150 metų, 1874 m. spalio pabaigoje, pradėjo veikti Nidos švyturys, dar kitaip žinomas kaip Urbo kalno švyturys.

Statyti švyturį pradėta netrukus po Vokietijos imperijos suvienijimo, įvykusio 1871 m. Statybininkai Kuršių nerijos viduryje iš raudonų plytų buvo sumūrijo 27 metrų aukščio bokštą. Link jo buvo nutiestas ir akmeninis išgrįstas takas su dviem šimtais laiptelių. Šis takas yra išlikęs iki mūsų dienų ir prie jo dirbo prancūzų kariai, patekę į vokiečių nelaisvę 1870-1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karo metu. Ne tik buvo pastatytas švyturys, bet ir apželdintas Urbo kalnas.

Švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui buvo naudojama mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių švyturys siuntė keturių sekundžių trukmės blyksnį, kuris jūroje buvo matomas 21 jūrmylės atstumu (beveik 39 km) atstumu. Švyturys ne tik rodė kelią laivams, bet ir įspėdavo apie artėjančias audras.

Įdomi ir nuotraukose matoma švyturio detalė – į antenas panašios konstrukcijos viršuje. Jų pagalba švyturininkas (senasis švyturys nebuvo automatinis) ant tos antenos galėjo sukabinti vėliavas, įspėjančias gyventojus apie artėjančias audras.

Neringos muziejų interneto svetainėje yra įdomus pasakojimas, jog „laukinių rožių apsuptas raudonų plytų aštuonkampis pastatas buvo mylimas gyventojų ir poilsiautojų, puikavosi to laikmečio atvirukuose ir net įgavo „žmogišką“ vardą: tarpukaryje publika iš Vokietijos, Karaliaučiaus, Tilžės Nidos švyturį vadino „Raudonuoju Kristupu“. Įdomiai ir dar išsamiau apie švyturį pasakojama čia.

Senasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuomet 1944 m. besitraukiantys vokiečių kariai jį kaip strateginį objektą susprogdino. 1945 m. švyturys buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas dabar ne tik kitaip atrodo, bet ir yra aukštesnis – 29,3 m.

1935 m. liepos pabaigoje darytos senojo Nidos švyturio nuotraukos saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Dabartinio Nidos švyturio nuotrauka iš www.visitneringa.lt