Prieš 170 metų gimė Lietuvos karininkas gen. Jonas Jurgis Bulota

Prieš 170 metų, 1855 m. balandžio 18 d., Klevinės k. (dab. Marijmapolės r.) gimė senosios kartos Lietuvos karininkas generolas Jonas Jurgis Bulota.

Buvo tiek vyresnis už daugelį laisvos Lietuvos kariuomenės kūrėjų, kad galėjo tikti jiems į tėvus. 1878-1882 m. studijavo Sankt Peterburgo medicinos chirurginės akademijos veterinarijos skyriuje. Nuo 1883 m. Prienuose ir Vilkaviškyje dirbo Rusijos imperijos kariuomenės veterinarijos gydytoju. Tuo laiku įsitraukė į lietuvių tautinį atgimimą. Slaptos organizacijos, knygnešiai, spauda – visa tai įtraukė Bulotą.

Iki pat 1893 m. tarnavo pasienio apsaugos brigadoje ir turėjo diplomatinį pasą. Dokumentas palengvino draudžiamos lietuvių spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos. Gabendamas spaudą, Bulota tuo laiku dar spėjo administruoti laikraščių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ leidybą.

1893-1896 m. padirbęs veterinarijos gydytoju Kišiniovo muitinėje, J, Bulota persikraustė arčiau Lietuvos. Pradėjo dirbti Estijoje – Taline ir Saremo saloje – ir čia pragyveno iki pat 1918 m. Prieš pat išvykimą pirmininkavo Talino lietuvių bendruomenei. Beje, gyvendamas Estijoje, 1905 m. sudalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.

Kad nepamanytumėt, jog dundant pabūklams poilsiavo prie Baltijos jūros, žinokite, kad Pirmasis pasaulinis karas lietuvio neaplenkė ir pulkininkas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Jau tik po bolševikų perversmo ir Lietuvai tapus nepriklausoma, kaip ir nemažai būsimų Lietuvos karininkų, J. Bulota grįžo į tėvynę.

1918 m. rudenį pradėjo darbą kuriamose Lietuvos Respublikos ministerijose ir žinybose Vilniuje. 1919 m. liepos 1 d., būdamas ne toks jaunas, įstojo į Lietuvos kariuomenę ir iki 1921 m. kovo buvo Karo veterinarijos skyriaus viršininku. Ilgametė specialisto patirtis ir įgūdžiai Lietuvai buvo naudingi ir reikalingi.

1924 m. pradėjo dėstyti Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto veterinarijos skyriuje, vėliau buvo paskirtas docentu. Studentams J. Bulota dėstė ilgą laiką: 1924-1936 m. – Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo), 1936-1940 m. – Lietuvos veterinarijos akademijoje.

1930 m. birželį J. Bulotai Lietuvos kariuomenėje suteiktas generolo laipsnis. Tų pačių metų liepos 1 d. jis išėjo į atsargą ir dar dešimtį metų dėstė.

J. Bulota buvo ne tik karininkas ir specialistas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas. Dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungoje, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungoje, Gyvulių globos draugijoje, Lietuvos atgimimo draugijoje, pirmininkavo Jono Jablonskio fondui. Kartu su bendraminčiais 1927 m. įsteigė Lietuvos aeroklubą. Buvo aktyvus kūno kultūros ir sporto pradininkas, rėmęs organizacijas ir 1922 m. steigęs Lietuvos sporto lygą. Finansiškai rėmė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą ir kitas sporto organizacijas. Aktyvi ir garbinga tarnyba Lietuvai 1928 m. įvertinta Gedimino 1 laipsnio ordinu.

Jonas Jurgis Bulota mirė 1942 m. ir yra palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

Ryškia asmenybe buvo ir karininko sūnus, inžinierius Kęstutis Bulota (1896-1941), pražudytas sovietų lageriuose. Buvo ne tik 1923 m. Klaipėdos operacijos dalyvis, bet dviračių sporto, greitojo čiuožimo, ledo ritulio ir kitų sporto šakų populiarintojas Lietuvoje. Šalies trišuolio, sportinio ėjimo, greitojo čiuožimo rekordininkas. 1928 m. Sankt Moritzo olimpinėse žaidynėse K. Bulota buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, atstovavęs Lietuvą žiemos olimpinėse žaidynėse. Aukštų vietų neužėmė, bet įsmeigė Lietuvos vėliavą į olimpinį judėjimą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.