Prieš 85 metus į pirmąjį posėdį susirinko Liaudies Seimas

Tai buvo marionetinė sovietizuojamos Lietuvos aukščiausiosios valdžios institucija. Būtent kolaborantų Liaudies Seimo narių rankomis iš Maskvos ir buvo patogu inscenizuoti laisvanorišką Lietuvos stojimą į Sovietų Sąjungą. Liaudies Seimo darbais ir šiandien minta Rusijos propaganda.

„Išrenkant“ Liaudies Seimą okupantai ir vietos kolaborantai atliko visą darbą, įprastą režimams: suėmė buvusių politinių partijų lyderius; parinko rinkimų ir balsų skaičiavimo komisijų narius; atrinko kandidatus; kai kur pernakt į urnas primetė daugiau biuletenių, nei buvo rinkėjų; žymėjo balsavusiųjų pasus – nežymėtas pasas ir nedalyvavimas rinkimuose galėjo reikšti tapimą „liaudies priešu“; esant žemam rinkėjų aktyvumui, pratęsė rinkimus.

Jau nekalbat apie tai, kad visa tai vyko Lietuvoje esant okupacinei kariuomenei ir veikiant okupantų represinėms struktūroms.

Į Liaudies Seimą buvo išrinkti 79 nariai iš 79 kandidatų.

Pirmąjį posėdį atidarė prezidento pareigas einantis Justas Paleckis (1889-1980). Buvo išrinktas prezidiumas: Liudas Adomauskas (1880-1941) – pirmininkas, Mečislovas Gedvilas (1901-1981) – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius (1913-1983) – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka (1909-1947) ir Antanas Venclova (1906-1971) – sekretoriais. Būtent šis penketukas pasirašinėjo visas Liaudies Seimo deklaracijas.

Pirmajame posėdyje priimta Deklaracija apie valstybės santvarką, kuria įvesta sovietinė santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Buvo priimta Lietuvos stojimo į Sovietų Sąjungą deklaracija ir paprašyta Sovietų Sąjungos priimti Lietuvą „sajungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į SSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos.“

Po poros dienų buvo išrinkta liūdnai pagarsėjusi dvidešimties įgaliotinių delegacija, kuriai patikėta vykti į Maskvą ir perduoti Sovietų Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai Deklaraciją dėl Lietuvos stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Taip pat tomis dienomis žemė buvo paskelbta visos tautos (o iš tikrųjų – valstybės) nuosavybe, priimta bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaracija.