#susipažinknamie: „Už nuopelnus Lietuvai“

Vardinis ginklas – tai dovanojamas arba prizinis ginklas su užrašais, rodančiais kam ir už kokius nuopelnus jis įteiktas. Krašto apsaugos ministerijos kaip ir Vidaus reikalų ministerijos ar Saugumo tarnybos vadovai gali apdovanoti vardiniais ginklais savo pareigūnus už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Respublikos (toliau LR) nepriklausomybę, už pasižymėjimą vykdant ypatingas valstybines užduotis, sulaikant pavojingus nusikaltėlius. Apdovanoti tokiu vardiniu ginklu gali ir LR Ministras Pirmininkas. Tokiems apdovanojimams įprastai pasirenkami pistoletai, kardai, medžiokliniai šautuvai. Būtent vardiniai pistoletai ir yra šios virtualios parodos objektas.

Vardinio ginklo įteikimas taip pat yra ir teisės suteikimas asmeniui laikyti, nešioti ir naudoti vardinį ginklą. Visas procesas yra žymiai paprastesnis, kai vardinis ginklas įteikiamas karininkui ar kitam asmeniui, kuris savo tarnyboje naudoja šaunamuosius ginklus ir, savaime suprantama, turi tam leidimą ir atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie nusipelno vardinio ginklo, bet neturi leidimo laikyti, nešioti ir naudoti ginklą, gauna pastarąjį kartu su ginklu, jei atitinka keliamus reikalavimus, baigia atitinkamus kursus ir išlaiko reikalingus egzaminus. Vardinį ginklą gali įteikti Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ar Saugumo tarnybos vadovai savo pareigūnui už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, už pasižymėjimą vykdant ypatingas valstybines užduotis, sulaikant pavojingus nusikaltėlius ar kitus reikšmingus nuopelnus.

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 m. iš Lietuvos Respublikos kariuomenės arsenalo gavo vardinių PM („Makarov“) pistoletų ir vieną „ČŽ-75“ vardinį pistoletą. PM pistoletai dovanoti pirmųjų atkurtos valstybės krašto apsaugos ministrų – Audriaus Butkevičiaus ir Lino Antano Linkevičiaus. Nors pats vardinio ginklo įteikimas jau rodo apdovanotojo asmens nuopelnų išskirtinumą, verta išskirti PM pistoletus, skirtus eksperimentinės ginklų gamyklos „Vytis“ vienam iš kūrėjų, jos direktoriui ats. mjr. Sauliui Stoniui ir karo fotografui ir operatoriui virš. Tadui Dambrauskui. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo, kad prisidėta prie Krašto apsaugos ir kariuomenės kūrimo ir stiprinimo ne tik tiesioginių pareigų vykdymu, tarnavimu, bet ir įvairiomis kitomis veiklomis. S. Stoniui skirto pistoleto dedikacija ir nurodo, kad pastarasis apdovanojamas „už nuopelnus sukuriant Lietuvos Respublikos karinę pramonę.“ Tadas Dambrauskas, kurio garbei pavadintas kasmetinis fotokonkursas „Lietuvos kariuomenė fotografijoje“, fotoobjektyvu įamžino svarbius atsikūrusios Lietuvos Respublikos įvykius, tokius kaip Sausio 13-oji.

Šioje parodoje išsiskiria buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro Lino Antano Linkevičiaus pavardė, nes jis yra tiek dovanojantysis, tiek apdovanojamasis. Įteikęs vardinį pistoletą Tadui Dambrauskui, pats gavo du vokiškus „SIG Sauer“ pistoletus iš Ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus. Taip pat svarbu paminėti ir vardinius ginklus gautus iš užsienio valstybių. Tai ginklai, gauti kaip įvertinimas už karinę draugystę ir bendradarbiavimą, tuo pačiu ir santykių tarp valstybių stiprinimą. Vienas jų – Čekijos Respublikos gynybos ministro Antonino Baudišo L. Linkevičiui 1994 m. sausio 17 d. padovanotas pistoletas-kulkosvaidis „Škorpion vz. 61“. Pats ginklas pagamintas dar Čekoslovakijoje, kuri 1993 m. sausio 1 d. padalinta į atskiras valstybes. Čekijos Respublika, buvo naujai susikūrusi, o Lietuvos Respublika atsikūrusi, todėl abiem buvo naudingas ir reikalingas karinis bendradarbiavimas. „Škorpion vz. 61“, kaip ir, pavyzdžiui, izraelietiškas „Micro-Uzi“, gali būti vadinamas tiek pistoletu-kulkosvaidžiu, tiek automatiniu pistoletu. Tai pakankamai mažas ir kompaktiškas ginklas, kuris tilptų į pistoleto dėklą, todėl galima jį laikyti automatiniu pistoletu, tačiau tam tikros detalės būdingos pistoletams-kulkosvaidžiams. Ryškiausios iš jų: sulankstoma buožė ir šovinių dėtuvės, kurios, skirtingai nei pistoletuose, montuojamos ne rankenoje. Grįžtant prie vardinių ginklų, gautų iš svetur, atskirai minimas ir generolas majoras, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Muziejuje saugomas ne tik Lietuvos ir Čekijos karinį bendradarbiavimą liudijantis pistoletas-kulkosvaidis, bet ir iš Rumunijos Generalinio štabo viršininko dr. Mihailo Popesku Jonui Kronkaičiui dovanotas pistoletas „Cugir“. Šis ginklas eksponuojamas kartu su sertifikatais rumunų ir anglų kalbomis.

Vienas reikšmingiausių Lietuvos krašto apsaugos pasiekimų po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo – įstojimas į NATO. Tai įprasmina vardinis „Colt M1911 A1-67“ pistoletas Jonui Kronkaičiui gautas iš vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado Veslio K. Klarko 1999 m. liepos 28 d. Nors į NATO Lietuva įstojo 2004 m. kovo 29 d., bendradarbiavimas su šia organizacija vyko praktiškai nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, o Jonas Kronkaitis ypatingai prisidėjo prie šios Lietuvos pergalės ir vadovavo Lietuvos kariuomenės parengimui stoti į NATO. Rėmelyje matomas 34-asis JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris. Išskiriama ir 1951 m. balandžio 2 d. Šią dieną buvo įkurtos NATO pajėgų Europoje vado pareigos, o pirmuoju vadu ir buvo Dvaitas Eizenhaueris. 

Virtualią parodą galite apžiūrėti čia