Švenčiame Kristupo II Radvilos jaunesniojo gimtadienį

Prieš 440 metų, 1585 m. kovo 22 d., Kristupui Radvilai Perkūnui (1547-1603) ir Kotrynai Tečinskaitei gimė sūnus – Kristupas Radvila jaunesnysis, dar žinomas Kristupo II Radvilos vardu.

Kaip ir priklauso to meto didikų atžalai, studijavo Europoje garsiuose Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, o vėliau karybos mokslus krimto Nyderlanduose. Mokslai nenuėjo veltui ir XVII a. I p. jaunasis vadas kariavo ir su švedais, ir su rusais.

Vadovaujant dažnai mažesnėms ir silpnesnėms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgoms, jam pavykdavo pasiekti gerų rezultatų. 1622 m. prie Mintaujos (dab. Jelgavos) buvo atmušti švedai, vadovaujami paties karaliaus Gustavo II Adolfo (1594-1632). 1632-1634 m. kare pavyko išlaikyti Smolensko apsiaustį ir su karaliumi Vladislovu IV (1595-1648) gerokai apdaužyti rusus. Viena iš operacijų baigėsi drąsiu mūsų raitelių reidu į Rusijos gilumą. Beje, nors 1632 m. Kristupas Radvila skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo IV išrinkimą, vis tiek rėmė visus karaliaus žygius.

Karinių laimėjimų pasiekė būdamas ne šiaip kokiu didiku su savo kariauna, o eidamas itin aukštas pareigas. 1615-1635 m. buvo Lietuvos lauko etmonu – Didžiojo etmono pavaduotoju, kurio pagrindinė funkcija buvo vadovauti kariuomenės daliniams, saugantiems rytines LDK sienas. 1635-1640 m. Kristupas Radvila jaunesnysis – Lietuvos Didysis etmonas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas. 1633-1640 m. Vilniaus vaivada – evangelikas reformatas, bandęs taikiai spręsti aštrius konfliktus tarp katalikų ir protestantų.

Nepaisant to, kad dėl tikėjimo galbūt kentėjo karjera. Kristupas Radvila ne tik pats asmeniškai liko ištikimas Reformacijai, bet ir steigė reformatų mokyklas Kėdainiuose (1625 m.) ir Slucke (1626 m.), rėmė reformatų bažnyčias. Buvo ne tik karo vadas, bet ir knygų leidybos rėmėjas ir rašytojas, XVII a. parašęs keletą veikalų apie Livonijos karą ir kavaleriją.

Nepamirštami ir didiko nuopelnai puikiajai Biržų piliai.

Biržų miestas ir tėvo Kristupo Radvilos Perkūno statyta tvirtovė sudarė vientisą gynybinį kompleksą. 1625 m. švedai įtvirtinimus apgriovė ir Kristupas Radvila jaunesnysis nusprendė atstatyti dar modernesnę ir nuo tobulėjančios artilerijos gintis pajėgią tvirtovę. Darbais pradėti 1637 m., tvirtovę apjuosiant aukštesniais žemių pylimais ir bastionais.

Kristupas Radvila kilo iš Biržų Radvilų, sustiprino Biržų pilį, o jau balandį mes pakviesime jus pamatyti Biržų pilį Kaune. Visiškai teisingai – kviesime pamatyti Biržų pilį Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir parodysime jums daugybę karo inžinerijos įdomybių. Greitu laiku kviesime į naują parodą.

Senosiose Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – XVIII a. pr. besitraukiančių švedų susprogdintos Biržų pilies griuvėsiai. Fotografuota XX a. 3-4 deš.