Vytauto Didžiojo karo muziejuje – svečiai iš Prancūzijos

Raseiniškis majoras Juozas Tomkus (1896–1940) – ryškus Lietuvos Kariuomenės karininkas ir visuomenės veikėjas.

Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, baigė Vilniaus karo mokyklą, trumpai tarnavo lietuvių batalione Vitebske, vėliau – baltųjų atamano Dutovo armijoje ir kovojo prieš bolševikus. Dar kiek vėliau padėjo organizuoti Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo batalioną. Kulkosvaidininko tarnybą Rusijoje užbaigė devynių mėnesių nelaisvė bolševikų kalėjimuose.

Lietuvos Respublikos pastangomis buvo išlaisvintas ir 1921 m. buvo mobilizuotas į laisvos Lietuvos Kariuomenę. Penkerių metų tarnyba buvo įdomi ir spalvinga: kulkosvaidininkų kuopų vadas, žvalgybos karininkas, aktyvus 1923 m. Klaipėdos operacijos dalyvis, įvairias sritis kuravęs Generalinio štabo karininkas, „Kario“ redaktorius, Karo mokslo tarybos darbuotojas. Iš anglų kalbos išvertė Ferdinando Tuohy knygą „Špionažo paslaptys Didžiojo karo metu: 1914–1918 m.“

1926 m. rugpjūčio 30 d. mjr. Tomkus išėjo į atsargą.

Atsargoje taip pat nesėdėjo rankų sudėjęs: įstojo į Lietuvos Šaulių Sąjungą, studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, dirbo Valstybės Taryboje, buvo aktyvus tautininkas, kaip ir daugelis panašių į jį žmonių, rašė į spaudą. Jo tekstus publikavo „Karys“, „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Kardas“, „Trimitas“, „Vairas“, „Židinys“.

Sovietams okupavus Lietuvą, greitai, jau 1940 m. liepos 11 d., buvo suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kitą dieną kameroje jis buvo nužudytas. Palaikai nebuvo atiduoti palaidoti šeimai, o buvo užkonservuoti formaldehide VDU Anatomikume. Ketinta juos panaudoti studentų mokymui. Palaikai taip išbuvo ilgiau nei metus ir tik 1941 m. spalį palaidoti senosiose Kauno miesto kapinėse. Karininkas buvo pašarvotas Vytauto Didžiojo karo muziejuje, o procesijoje dalyvavo tūkstančiai žmonių.

Kaip ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, karininko našlė Valentina su vaikais Mindaugu, Liucija ir Vaidevučiu pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje gyvenančios karininko anūkė Irene ir proanūkė Julia pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Aplankė Vytauto Didžiojo karo muziejų, senelio ir prosenelio tarnybos ir kančių vietas Kaune. Ypač vertinga ir brangu buvo sulaukti dovanų muziejaus rinkiniams. Karininko palikuonės dovanojo 1936 m. diplomą už dalyvavimą Klaipėdos operacijoje, Vytauto Didžiojo Universiteto ir mjr. Juozui Tomkui priklausiusį laikrodį.

Dėkojame už Lietuvai dovanotą šeimos palikimą! Už pagalbą atskleidžiant majoro Tomkaus gyvenimo detales dėkojame ponams Gintautui Tamulaičiui ir Aleksandrui Vitkui. Ateityje apie karininką dar turėsime papasakoti ir parodyti daugiau.