Prieš 105 metus Lietuvos kariuomenė pradėjo Zarasų operaciją

Paskutinę vasaros dieną kviečiame į mūsų Karo technikos ekspozicijoje, įsikūrusioje Kauno tvirtovės VI-ame forte, vyksiantį renginį „Visi kaip vienas į laisvės dieną“, skirtą Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 31-osioms metinėms. O šiandien prisiminkime dar seniau, prieš 105-erius metus įvykusią operaciją, kurios pergalinga baigtis lėmė to paties priešo pasitraukimą iš Lietuvos teritorijos. 1993 m. iš Lietuvos išvestas paskutinis rusų karys galutinai išsklaidė sovietinės okupacijos šešėlį, o štai dar 1919 m. išvyti bolševikai šiam šešėliui neleido užtemdyti vis skaisčiau šviečiančios laisvos ir nepriklausomos Lietuvos saulės.

Žvelgiant į 1919 m. rugpjūtį, reikia pabrėžti, kad dar šiek tiek daugiau nei prieš pusę metų bolševikai baigė „suryti“ Lietuvos teritoriją. Grėsmingiems raudoniesiems nasrams pavyko apžioti 2/3 Lietuvos, bet likęs kąsnis pasirodė per daug sprangus. Praradusi sostinę Vilnių, neturinti pakankamai ginklų, aprangos, reikalingos infrastuktūros besikurianti Lietuvos kariuomenė, laimei, sugebėjo atlaikyti pirmąją ir pačią pavojingiausią, komunizmą pasauliui žadančių atnešti, bolševikų atakos bangą. Sėkmingai sustabdžius raudonąjį terorą nešantį priešą, reikalai krypo vis ryškiau žibančios laisvės šviesos pusėn. Gausėjanti, stiprėjanti, vis daugiau patirties kaupianti kariuomenė ėmėsi aiškiai ir griežtai rodyti kelią atgalios „nekviestiems svečiams“.

1919 m. vasarą Šiaurės Lietuvoje nusistovėjo frontas prieš bolševikus. Vietiniai gyventojai, pavargę ir išsekinti Raudonosios armijos teroro, plėšimų, išnaudojimo laukė priešų išvijimo iš jų gimtųjų kraštų ir kuo galėjo, tuo prisidėjo prie bendros kovos. Štai seserys Anelė ir Kostė Juozėnaitės tiek perduodavo žinias Lietuvos kariuomenei apie bolševikus, tiek išgelbėjo ir sugebėjo sugrąžinti lietuviams atsitraukiant paliktą sunkųjį kulkosvaidį, už ką merginos gavo I laipsnio Vyčio kryžiaus su kardais ordinus. Taigi, akivaizdžiai palaikomi vietos gyventojų, sustiprėję ir ryžtingą tikslą savo kovoje matantys lietuviai suprato, kad atėjo metas galutinai atsikratyti raudonarmiečių pavojaus ir pagaliau juos išvyti lauk.

Rugpjūčio 23 d. prasidėjo lemtingoji Zarasų operacija. Mūsų kariuomenę jau sustiprino pirmosios karo mokyklos laidos karininkai, o pakrikusią raudonarmiečių būseną išdavė neadekvačiai stipri ugnis, atveriama į eilinius lietuvių žvalgų pasirodymus, ar nesugebėjimas išnaudoti puikių nuo Pirmojo pasaulinio karo likusių įtvirtinimų, kuriuos stiprino Zarasams būdingas ežerų gausumas. Pergalių drąsinama, aiškaus tikslo ir sodraus ryžto vedama Lietuvos kariuomenė su kiekviena operacijos diena vis labiau stūmė pakrikusius, pervargusius, priverstinai kovojančius bolševikus. Ir štai jau rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius sveikina pasiekus dar prieš pusmetį sunkiai įsivaizduojamą pergalę – bolševikų išvijimą iš Lietuvos teritorijos. Būtent šią pergalę lėmusią operaciją šiandien minime ir švenčiame. 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.