195 metai Lietuvos ir Belgijos karinės bendrystės

1830-1831-ieji Europoje buvo revoliucijų metai. Išsivadavimo sąjūdžiai užsiplieskė Italijos ir Vokietijos žemėse, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Rusijos imperijos aneksuotose buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje, Nyderlanduose.

1830 m. rugpjūčio 25 d. Briuselis sukilo ir per porą mėnesių iš Nyderlandų pietrytinės provincijos išstūmė sukilimo malšinti atvykusią olandų kariuomenę. Taip susikūrė laisva Belgijos Karalystė. Prieš 195 metus, 1830 m. lapkričio 11 d., pirmajam posėdžiui Briuselyje susirinko naujai išrinktas Belgijos Karalystės Nacionalinis Kongresas, kūręs valstybės konstituciją, toliau vedęs valstybę link nepriklausomybės ir konstitucinės monarchijos. Nacionalinis Kongresas oficialiai paskelbė, kad Nepriklausomybės kova prieš Nyderlandus laimėta.

Belgijos sėkmė įkvėpė ir lenkus, sukilusius prieš Rusiją 1830 m. lapkričio pabaigoje. Apie 1830-1831 m. sukilimą papasakosime ateityje, o šiandien – apie Belgiją. Juk tai ne tik belgiškas šokoladas, belgiški ginklai, Antverpeno deimantai, Europos Sąjungos ir NATO institucijos, bet ir beveik 200 metų karinės bendrystės su Lietuva epizodų.

Pirmasis bendrystės epizodas – tuojau po 1831 m. sukilimo Lietuvoje. Rusijai imperijai numalšinus sukilimą, nemažai iš Lietuvos kilusių karininkų pasitraukė į Vakarus. Istorikai skaičiuoja, kad po pralaimėjimo į Vakarus pasitraukė nuo pusantro iki dviejų tūkstančių sukilimo dalyvių. Daugiausia tai buvo karininkai ir bajorai, kurie per Prūsiją ar Austriją vėliau atsidūrė Prancūzijoje ir kitur. Kur mokantys kariauti žmonės galėjo pritaikyti savo žinias ir įgūdžius? Na, kad ir kitų valstybių kariuomenėse. Bent keliasdešimt – priskaičiuojama iki 78 žmonių – iš buvusios lenkiškai kalbėjusių karininkų iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos padėjo kurti jaunos Belgijos Kariuomenę.

Čia yra svarbus istorikų vertinimas, kad Lenkijos ir Lietuvos sukilimas didele dalimi išgelbėjo besikuriančią Belgiją, kadangi Rusijos imperija norėjo pasiųsti lenkų dalinius malšinti sukilimo. Užuot ėję malšinti belgų, lenkai atsuko ginklus prieš Rusiją. Žinoma, priežasčių sukilti buvo daugiau ir svarbesnių, bet tai taip pat galėjo būti faktoriumi.

Antrasis bendrystės epizodas – 1918-1940 m. Lietuvos Kariuomenės reikalai. Čia galime išskirti du momentus: Lietuvos Kariuomenės apsiginklavimą ir Lietuvos karininkų rengimą.

Tuo laiku Lietuvos karininkai ir karo valdininkai mokslų ar stažuočių vykdavo mokytis į Europos valstybių karo mokyklas. Dr. Felikso Žigaro paskaičiavimais, iš 196 asmenų, tuo laiku daugiausia siųsta į Prancūzijos (81 klausytojas), kiek mažiau Čekoslovakijos (44 klausytojai), Belgijos (22 klausytojai), Vokietijos (20 klausytojų), Austrijos (13 klausytojų) ir Italijos (9 klausytojai) mokyklas. Ko gero du garsiausi Lietuvos karininkai, tuo laiku studijavę karo mokslus Belgijoje, yra plk. Kazys Škirpa (1895-1979), mokęsis 1922-1925 m., ir plk. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946), mokęsis 1929–1934 m.

XX a. 3-4 deš. Belgijoje studijavo ir daugiau Lietuvos karininkų: div. gen. Zenonas Gerulaitis (1894-1945); gen. št. plk. Boleslovas Jakutis (1890-1969); brg. gen. Jonas Juodišius (1892-1950); gen. št. plk. Juozas Lanskoronskis (1893-1980); brg. gen. Kazys Tallat-Kelpša (1893-1968); brg. gen. Vincas Žilys (1898-1972); brg. gen. Jonas Černius (1898-1977); gen. št. plk. Kazys Grinius (1899-1965); brg. gen. Kazys Musteikis (1894-1977); ltn. Zigmas Raulinaitis (1913-2009); kpt. Ignas Slabšys (1899-1942); kpt. Juozas Steponaitis (1900-1974)ltn. Juozas Štrimaitis/Strimaitis (1908-1979); kpt. Pranas Gužaitis (1907-2001); kpt. Jonas Vabalas (1908 – 1978); gen. št. plk. Aloyzas Valiušis (1901-1998); kpt. Jonas Vitas (1909-1986). Įdomu, kad Z. Gerulaitis (1934-1937) ir J. Lanskoronskis (1937-1940) buvo ir Lietuvos kariniais atstovais Belgijai.

Belgija buvo svarbi ne tik ruošiant karininkus, bet ir ginkluojantis. Ketvirtajame dešimtmetyje modernizuojant Lietuvos Kariuomenę, iki 1940 m. Belgijoje užsakyta ir nupirkta 7000 vienetų „Browning“ 9 mm kalibro pistoletų, skirtų karininkams ir kavalerijos daliniams. Anot istoriko Artūro Katiliaus,  1936 m. pradėti pirkti „Mauser 24L“ sistemos 7,92 mm kalibro šautuvai su durtuvais – iš viso 75000 šautuvų. Iš jų 10000 šautuvų 1937 m. buvo įsigyta už Ginklų fondui visuomenės paaukotas lėšas. L raidė ginklo pavadinime žymi būtent Lietuvos užsakymą.

Įdomu, kad to meto Lietuvoje Belgija buvo svarbi ne tik kariniame bendradarbiavime. Belgai projektavo ir statė Kauno centrinę elektrinę buvusią dabartinėje Vienybės a. Belgai projektavo 1928 m. pradėtą statyti Petrašiūnų elektrinę. Ir būtent prieš belgų elektrinės valdytojų taikomus aukštus elektros tarifus buvo nukreiptas garsusis 1933 m. elektros boikotas.

Trečiasis bendrystės epizodas – Belgija ir Lietuvos sąjunga NATO aljanse. Ar žinojote, kad Lietuvos įstojimą į NATO simboliškai palydėjo Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai? 2004 m. kovo 29 d., pasirašius stojimo į NATO sutartį, tą pačią dieną Zokniuose nusileido belgų F-16 naikintuvai. Taip prasidėjo Baltijos oro policijos misija. Iki mūsų dienų belgai vedė šešias ir papildė keturias Baltijos oro policijos misijos rotacijas.  

Lietuvoje dislokuojama ne tik belgų aviacija, bet ir Sausumos pajėgos. Nuo 2017 m. Lietuvoje yra NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija ir kurioje rotuojasi devynių NATO valstybių kariai. Iš viešų šaltinių panašu, kad per tą laiką Lietuvoje šios grupės rotacijose ar pratybose pabuvojo per tūkstantį belgų karių.

O kasdienėje tarnyboje dažnam Lietuvos kariui Belgiją primena mielas ir mylimas 7.62  mm kalibro belgiškas lengvasis kulkosvaidis  FN Minimi MK 3.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma nemažai belgiškų akcentų.

Ir dar pora skaitinių įdomių skaitinių rekomendacijų apie lenkiškai kalbančius karininkus ir jauną Belgiją yra čia ir čia.