2024 m. birželio mėnesio tema – vokiška artilerija Lietuvos kariuomenėje (II dalis)

Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ planai Lietuvoje statyti artilerijos amunicijos gamybą yra puiki proga trumpai papasakoti apie vokišką artilerija Lietuvos kariuomenėje XX-XXI a.

Atkurtos Lietuvos ginkluotosios pajėgos buvo ginkluotos tik Antrojo pasaulinio karo metais gamintomis velkamomis amerikietiškomis 105mm kalibro haubicomis M-50 (M-101). Tiesa, tai nebuvo visiškas antikvaras, mat ginkluotė modernizuota ir patobulinta naujesne optika. „Very old, but very good“, kaip jas atsiliepė ginkluotę Lietuvai perdavę danai.

Šių iš Danijos gautų haubicų pagalba 2000 metais ir buvo įkurtas Lietuvos artilerijos batalionas, 2004 metų balandžio 30 dieną pervadintas gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalionu.

Amerikietiškas M-50 (M-101) haubicas šiandien naudoja Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, kuris po keleto metų bus aprūpintas savaeigėmis prancūzų gamybos 155mm kalibro „Caesar“ haubicomis. O dalį šių amerikietiškų pabūklų Lietuva perdavė Ukrainai. Jų šūvio nuotolis siekia iki 11 kilometrų ir galima rasti nuotraukų bei vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Ukrainos kariai šia ginkluote naudojasi.

Tačiau didysis kokybinis šuolis ir proveržis vystant Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumus prasidėjo 2016 metais. Tuomet nuspręsta įsigyti modernias ir puikias vokiškas vikšrinės savaeigės artilerijos sistemass Panzerhaubitze 2000 (PzH2000). Jas sukūrė Vokietijos ginkluotės koncernai „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) ir „Rheinmetall“.

Jos pradėtos gaminti 1999 metais ir šiandien jas naudoja ne tik vokiečiai ir lietuviai, tačiau ir ukrainiečiai, olandai, graikai, italai, kroatai. Haubicos ne tik šaudo greitai ir toli, tačiau dėka vikšrų yra labai mobilios, o šarvuotas korpusas apsaugo viduje sėdinčią penkių žmonių įgulą. Iki 10 šūvių per minutę galinčios iššauti haubicos sviediniai, priklausomai nuo jų tipo, gali skrieti iki 50 kilometrų ir toliau. Tokios įspūdingos greitašaudos galima pasiekti dėka automatinės užtaisymo sistemos. Tiesa, toks intensyvus šaudymas stipriai kaitina vamzdį ir po tokios serijos šūvių reikia palaukti ir leisti vamzdžiui atvėsti.

Porą metų Lietuvos kariuomenei buvo rengiami kvalifikuoti artileristai ir aptarnaujantis personalas, o 2018 metais į Lietuvą atvyko pirmosios haubicos. Vokiečiai pagamino ne tik haubicas, tačiau ir mūsų artileristų naudojamus evakuacinius tankus „Bergenpanzer 2“ bei Mercedes-Benz sunkvežimius, kuriais gabenamas ir sunkusis transportas, ir amunicija, ir kiti reikalingi kroviniai. Lietuvos artileristai šiandien turi dvidešimt vieną panzerhaubicą.

Ar geros tos vokiškos haubicos? Turbūt patikimiausią nuomonę iš tikro karo lauko galėtų pateikti Ukrainos kariai, kurie apie vokišką ginkluotę atsiliepia teigiamai, nors ją ir laiko gana kaprizinga. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tai yra bene pirmasis karas, kuriame vokiškoms panzerhaubicoms reikia tiek daug ir tiek intensyviai darbuotis daužant okupantų kariuomenę. Jei esate buvę panzerhaubicos viduje ir matėte, kiek ten yra daug elektronikos, tikriausiai neturėtų stebinti, kad tokia jautri ir sudėtinga technologija reikalauja daug atidesnės ir kruopštesnės priežiūros. Taip pat jie labai gerai atsiliepė apie prancūziškas „Caesar“ haubicas, kuriomis, kaip kalbama, „atšaudai ir dingsti“.

„Rheinmetall“ paskaičiavimais, vienos haubicos pabūklo vamzdžio gyvenimo trukmė siekė apie 4500 šūvių, tad gamintojai buvo stipriai nustebę, kuomet sužinojo, kai kurios ukrainiečių naudojamos panzerhaubicos yra iššovusios 20000 šūvių.

Teikdama paramą Ukrainai, Lietuva remontavo ukrainiečių naudotas panzerhaubicas. Lietuvoje haubicos buvo remontuojamos ne tik kaip mašinos, tačiau čia buvo tvarkoma ir jų programinė įranga. „Mūšio lauke pažeistos haubicos ir toliau sėkmingai remontuojamos Lietuvoje bei grąžinamos Ukrainos kariuomenei. Šiuo metu numatyta Lietuvoje suremontuoti ir perduoti Ukrainai bent 12 haubicų“, – 2022 metų rudenį kalbėjo tuometinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Galima pridurti, kad tokia pagalba yra svarbi ne tik kaip pagalba Ukrainai, tačiau ir kaip galimybė Lietuvoje mokytis remontuoti karinę techniką.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos. 

Lietuvos kariuomenės PzH 2000 į pirmuosius kovinius šaudymus Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone, 2019 m.
Lietuvos artileristų pasiruošimas koviniam šaudymui haubica PzH 2000 Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone, 2019 m.
Lietuvos artileristai šaudo iš haubicos PzH Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone, 2019 m.
Lietuvos kariuomenės haubica PzH 2000 Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone, 2019 m.
Lietuvos kariuomenės technikos maršas iš Lazdijų į Varėną. Vokiški sunkvežimiai Mercedes-Benz Zetros gabena haubicą PzH 2000 (priekyje) ir pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, 2022 m.
Lietuvos artileristai ir Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos „PzH2000“, 2021 m.
Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono pratybos „Barboros atsakas 21“
Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono tarnybos ženklo antsiuvas
Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai šaudo iš 105 mm kalibro velkamos haubicos M101, 2021 m.