2024 m. liepos tema – sportas (II dalis)
Tikriausiai daugelis žiūrite vykstančias vasaros olimpines žaidynes. Kaip ir prieš šimtą metų, 1924-aisiais, taip ir dabar jos vyksta Paryžiuje.
O ar žinojote, kad viena olimpiada vyko ir to meto nepriklausomoje Lietuvoje? Tai nebuvo tikrosios pasaulinės olimpinės žaidynės ir vyko jos ne 1924-aisiais, o 1938-aisiais. Visgi šios žaidynės – taip pat svarbus įvykis Lietuvos sporto istorijoje.
Lietuvos tautinė olimpiada Kaune ir Klaipėdoje vyko 1938 m. liepos 17-31 d. Joje dalyvavo daugiau nei 2000 sportininkų ir viskas vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas. Klaipėdoje vyko buriavimo ir irklavimo varžybos, o pagrindine žaidynių arena buvo Valstybinis stadionas, dabar mums žinomas Dariaus ir Girėno vardu.
Kaip ir tikrose olimpinėse žaidynėse, taip ir Kaune vyko atidarymo iškilmės. Jų metu į Valstybinį stadioną buvo nunešta olimpinė ugnis, uždegta nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro. Ją nešė Kauno krepšininkas Petras Jankus Jankevičius. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona įteikė olimpinę vėliavą ir sportininkai pakartojo skaitomą olimpinės priesaikos tekstą.
Žaidynių dalyviai varžėsi septyniolikoje sporto šakų: aviacijos (aviamodeliavimas, sklandymas, skraidymas), bokso (kovos aštuoniose svorio kategorijose), buriavimo, futbolo, irklavimo, žirgų sporto, krepšinio (moterų ir vyrų turnyrai), lengvosios atletikos (29 rungtys), plaukimo (keturios moterų ir šešios vyrų rungtys), stalo teniso, sunkiosios atletikos (penkios svorio kategorijos), šaudymo, šuolių į vandenį, teniso (komandinės ir individualios varžybos), tinklinio (moterų ir vyrų turnyrai), dviračių sporto, tautinių šokių (buvo laikomi sporto šaka).
Susipažinti su šiomis žaidynėmis galite vartydami Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomą Vinco Kemežio leidinyje „Pirmoji lietuvių tautinė olimpiada“, išleistame 1938 m. Visą leidinį galite pavartyti ir paskaityti čia.
Jame yra žaidynių programa, pateikti įvairių rungčių dalyvių sąrašai ir varžybų nuostatai. Atkreipkite dėmesį, kad ir to meto sporto programose gausu reklamose. Įdomu ir tai, jog jojimo varžybose daugiausia dalyvauja ne civiliai, o kariuomenės raiteliai.
O čia – dar vienas Tautinės olimpiados reliktas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Lietuvos tautinės olimpiados I vietos laimėtojo bronzinis medalis, sukurtas grafiko Jono Juozo Burbos (1907-1952).
O jūs ar žiūrite Paryžiaus olimpines žaidynes? Kokios rungtys jums bus įdomiausios?