2024 m. rugsėjo tema – Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą (II dalis)

Pirmąją pasakojimo dalį kviečiame skaityti čia. 

Laukti tikrai buvo nelengva. Audros dar rugpjūčio gale paskandino ne vieną laivą, o danguje sąlygos buvo ne ką geresnės nei vandenyje. Po keturių mėnesių rugsėjo 20 d. F. Vaitkus gavo žinią, kad oras yra tinkamas  skrydžiui ir artimiausiomis paromis neturėtų kisti. 1935 m. rugsėjo 21 d. 4 val. ryto  lakūnas su žmona ir uošviu atvažiavo į aerodromą, „Lituanica II“ jau stovėjo paruošta. Išlydėti susirinko ALTASS atstovai, žurnalistai, draugai, telefonu gero skrydžio palinkėjo Lietuvos konsulas Kazimieras Daužvardis. Galiausiai, pabučiavęs žmoną, F. Vaitkus įsėdo į lėktuvą ir 6 val. 45 min. Niujorko vasaros laiku pakilo iš Floyd Bennett aerodromo. Jis planavo skristi maršrutu Niujorkas–Niūfaundlendas–Liverpulis–Kaunas, iš viso 7 207 km.

Pranašautas geras oras  staiga pasikeitė, o Feliksas jau buvo išskridęs. Atlanto vandenynas buvo įveiktas per 18 valandų labai prastomis oro sąlygomis. Lėktuvas skrido per miglą ir lietų. Lakūnui orientuotis padėjo prietaisai ir per Airijos radijo stotį pranešami orai. Vėliau lietų pakeitė šlapdriba, lėktuvas apledėjo, F. Vaitkui teko laviruoti aukščio skalėje. Dėl tokių blogų orų  buvo išnaudota kuro daugiau nei planuota, be to, didžiąją dalį Europos gaubė rūkas, o kur dar nuovargis po itin sunkaus skrydžio. Visa tai neleido sėkmingai užbaigti kelionės.

F. Vaitkus pasirinko leistis Airijoje, netoli Belinrobo (Ballinrobe) miestelio. Nusižiūrėjęs tinkamą pievą, pabaidęs gyvulius, perskridęs tvoras ir šieno kupetas, lakūnas ėmė leistis. Pasirinkta vieta nebuvo gera: nelygus paviršius ir per mažas laukas. Lėktuvas leisdamasis bloškėsi šonu, todėl buvo sugadintas dešinysis sparnas, važiuoklė, propeleris, tačiau Feliksas iš lėktuvo išlipo pats. Jį pasitiko vietiniai airiai ir piemenys. Jie negalėjo patikėti, kad lakūnas atskirdo iš už Atlanto. Feliksas manė, kad viską sutvarkius galbūt pavyks kelionę pabaigti, tačiau paaiškėjus, kad gedimai rimtesni, nei manyta, pranešė Amerikai ir Lietuvai, kas atsitiko. Taigi skrydis baigėsi 1935 m. rugsėjo 22 d. 10 val. vietos laiku, truko 21 valandą ir 30 minučių, nuskrista 5 100 km.

Nors Feliksas ir turėjo priverstinai leistis anksčiau nei planuotą, tačiau jis buvo vienintelis lakūnas 1935 m. įveikęs Atlanto vandenyną ir tik 6-as pasaulyje vienas vienmotoriu vienviečiu lėktuvu perskridęs Atlantą.

Į Lietuvą F. Vaitkus traukiniu atvyko spalio 2 d. ir ANBO IV lėktuvu buvo nuskraidintas į Kauną. Čia lakūno laukė iškilmingos sutiktuvės. Greičiausia iškilmių metu buvo pasinaudota dar 1935 m. liepos mėnesio „Lietuvos sparnuose“ paskelbtu F .Vaitkaus sutikimo planu. Mėnesį laiko lakūnas viešėjo Lietuvoje, iš Amerikos atvyko ir žmona Marta (Martha). Visą mėnesį vyko pokyliai ir priėmimai, kuriuose dalyvavo visuomeninių organizacijų, kariuomenės ir valdžios atstovai. F. Vaitkus susitiko ir su LR prezidentu Antanu Smetona. Galiausiai lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją, iš kur laivu grįžo į Ameriką.  Daugiau Lietuvoje jis nesilankė.

Grįžęs į Ameriką pradėjo studijuoti Viskonsino universitete aeronautiką. Antrajame pasauliniame kare tarnavo (1940–1946 m.) Amerikos karinėse oro pajėgose. Feliksas buvo „Boeing“ karo lėktuvų gamyklos vyriausiasis lakūnas bandytojas, bandė B-17, B-29 bombonešius. 1946 m. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1951 m. kilus Korėjos karui vėl grįžo į tarnybą, po 4 metų buvo išsiųstas į Vokietiją, čia jis ėjo Amerikos oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas. Feliksas Vaitkus mirė gana jaunas, 1956 m. jį ištiko širdies smūgis, jam tebuvo 49 metai. 

Koks „Lituanica II“ likimas? Po avarijos lėktuvas buvo išardytas karo aviacijos mechanikų Airijoje, toks ir pasiekė Lietuvą. LAK (Lietuvos aeroklubas) pirmininkas prof. Z. Žemaitis ir plk. Antanas Gustaitis pasiūlė iš Vaitkaus lėktuvą nupirkti ir panaudoti jį Lietuvos karo aviacijoje. Lėktuvas buvo nupirktas už 90 000 litų, Kauno aviacijos dirbtuvėse suremontuotas, amerikietiškas registracijos numeris pakeistas Lietuvos karo aviacijos Vyčio Kryžius ženklu. Lėktuvas kurį laiką buvo naudojamas moksliniams tyrimams. Vėliau perkeltas į Zoknių aerodromą. Sovietams okupavus Lietuvą „Lituanica II“ buvo sunaikinta: 1940 m. atgabenta į Šilėnų poligoną, čia sovietų lakūnai lėktuvą naudojo pratybose kaip taikinį.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.

Feliksas Vaitkus (1907-1956) lėktuve, 1935 m.
Feliksas Vaitkus (1907-1956) ir Lietuvos Karo aviacijos lakūnai prie ANBO-IV, 1935 m. spalio mėn.
Feliksas Vaitkus (1907-1956) prie pertvarkomo „Lituanica II“ lėktuvo, 1935 m.
Feliksas Vaitkus (1907-1956) (1907-1956) ant „Lituanica II“ lėktuvo, 1935 m. gegužės 23 d.
„Lituanica II“ Ford aerodrome JAV, 1935 m.
Felikso Vaitkaus (1907-1956) išleistuvių vakaro skrajutė, 1935 m.
Spaudos iškarpa apie Felikso Vaitkaus (1907-1956) avarinį tūpimą Airijoje, 1935 m. rugsėjo mėn.
Aplamdytas „Lituanica II“ lėktuvas, 1935 m. rugsėjo mėn.
Feliksas Vaitkus (1907-1956) , 1935 m. ruduo
„Lituanica II“ Lietuvos Karo aviacijos tarnyboje, XX a. 4 deš.
Felikso Vaitkaus (1907-1956) sutikimas prie Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), 1935 m. spalio mėn. Muziejuje 1935-08-12 – 1935-10-15 veikė dr. Aleksandro Mykolo Račkaus (1893-1965) paroda „Kaip lietuviai Amerikoj gyvena?“. Pirmoje eilėje iš kairės: antras advokatas ir tuometinis Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. Rapolas Skipitis (1887-1976), trečias F. Vaitkus, ketvirtas A. M. Račkus. Antroje eilėje pirmas iš dešinės – žurnalistas ir būsimas sovietų okupuotos Lietuvos vadovas Justas Paleckis (1899-1980)