2024 m. spalio tema – žvalgyba (I dalis)

Žvalgymo balionai.

Nors šio mėnesio temą – žvalgybą – pasirinkome būtent dėl spalio 27 d. minimos Žvalgų dienos, įžangą, siedami su šiandieninėmis aktualijomis, pradėkime birželį savo dieną mininčių pasieniečių rūpesčiu. Pastaruoju metu mūsų sienos saugotojams galvos sopuliu tapo meteorologiniai balionai, kuriais gabenama kontrabanda. Kovojant su šia nelegalia veikla, būtina neprarasti budrumo ir mūsų saugumo ir gynybos specialistams, kadangi tokie balionai gali būti atpūsti į mūsų šalį ir kitu tikslu – parinkti informacijos. Nors kol kas tokia grėsmė nepasitvirtino, bet ar žvalgymui naudojamus balionus turėtume laikyti naujove?

Prancūzai broliai Mongolfjė, 1782 m. pirmieji oro balioną atplėšę nuo žemės paviršiaus, ne tik paneigė neginčijamą tiesą, kad žmogui nelemta skraidyti, bet ir atvėrė daugybę naujų galimybių pažangos keliais žingsniuojančiai, o nuo šiol ir sklendžiančiai, žmonijai. Istorija byloja tiek žmonijos prigimtį siekti pažangos, tiek, deja, ir nepaliaujamą kariavimą, todėl naujausi esmingi atradimai dažniausiai prigydavo ir karyboje. Taip ir brolių išradimas galiausiai pradėjo sklandyti su konkrečiomis karinėmis užduotimis. Kur kitur, jei ne pačioje išradėjų tėvynėje, oro balionai galėjo debiutuoti „karinėje tarnyboje“. Neilgai trukus po pirmųjų oro baliono bandymų, Prancūzijos santvarką ir visą valstybinį gyvenimą sudrebino garsioji revoliucija, kurios metu naujosios skraidyklės jau naudotos žvalgymo sumetimais.

Kol Prancūzijos danguje gausėjo apvalių, žmonių rankomis sukonstruotų, skraidančių mašinų, Lietuvos dangų „užtemdė“ okupacijos šešėlis. Ir nors grimzdom į nelaisvės, suvaržymų, stekenimo liūną – gana stebėtina, bet visai greitai, jau 1806 m., Vilniaus gyventojai ir svečiai, pakėlę akis į viršų, galėjo išvysti neregėtą stebuklą – oru sklendžiantį balioną. Po Europos miestus keliaujantis ir šiuo triuku žmones žavintis ir gąsdinantis moldavas Jordakis Kuparenka, džiugu, kad neaplenkė ir Lietuvos.

Grįžkime prie oro balionų ir jų žvalgomosios funkcijos karyboje. Kas jais buvo žvalgoma? Nieko naujo: priešo pozicijos, jų padėtis, judėjimas, įsitvirtinimai ir kt. Tos pačios įprastos užduotys, kurių atlikimas tiesiogine prasme pakilo į aukštesnį lygį, atveriantį platesnį ir aiškesnį bendrą vaizdą. Taip pat žvalgomieji balionai tapo labai svariais pagalbininkais, ištobulėjusiai ir savo veikimą toliau nuo mūšio lauko perkėlusiai, artilerijai. Oro balionu pakilę žvalgai sutartinių ženklų, telegrafo ar telefono pagalba koreguodavo šūviais nuklydusius artileristus. Telegrafo ir telefono išradimai, neabejoju, leido suprasti, kad šioje teksto dalyje mes jau „sklendžiame“ virš gerokai įsibėgėjusio XIX a. Šiame amžiuje žvalgomieji balionai pasitarnavo ir naujų teritorijų pionieriams bei žemėlapių braižytojams, tyrinėjantiems naujus plotus žvilgsniu iš aukštai. Tokia praktika ypač pravertė amerikiečiams, vis giliau besiskverbusiems į „Laukinius Vakarus“.

Pirmasis pasaulinis karas taip pat į karybos pasaulį atnešė naujausius žmonijos pažangos vaisius. Lėtiems, sunkiai valdomiems, nuo oro sąlygų priklausomiems oro balionams neišvengiamai teko užleisti dominuojančią oro žvalgybos poziciją pirmiesiems lėktuvams. Tačiau, kol pastarieji tobulėjo, jau daugiau nei šimtą metų naudojami balionai vis dar buvo svarbūs „informacijos rinkėjai“. Dangų raižantys lėktuvai ne tik palaipsniui perėmė balionų atliekamą žvalgymo funkciją, bet buvo naudojami ir tiesioginiam pastarųjų numušimui. Pirmosios Lietuvos Respublikos spaudoje vaizdingai aprašomi balionų, vadinamų „oro dešromis“, sunaikinimai, atlikti narsių lakūnų. Viename iš tokių tekstų, prieš baliono numušimo ir jo įgulos išsigelbėjimo parašiutais atomazgą, išskirtas oro baliono žvalgų bendradarbiavimo su artilerija žavesys: „Viršuje baliono lakūnai apžiūri su stipriais žiūronais priešo pozicijas, praneša apie tai žemyn, iš čia telefonu kartojama artilerijos baterijai, su kuria balionas dirba. / – Kvadratas G––9!.. Nauji apkasai. Kvadratas H––3!.. / Paskui jie praneša apie savų patrankų šaudymo rezultatus į nurodytus taikinius.“.

Grįžkime prie pirmojoje pastraipoje iškelto klausimo – ar balionų naudojimas žvalgybai būtų naujovė? Tikimės, kad šis trumpas pasakojimas pateikia gana aiškų atsakymą. Juk tikimės, kad meteorologiniai balionai turi atnešti žinių apie būsimus orus, o ne rūkalų, ir suprasdami, permąstant aptartus pavyzdžius, kad daugiau pamatyti ir sužinoti galima žiūrint iš aukštai, negalime numoti ranka į tokiais balionais vykdomos žvalgybos grėsmę.