2025 m. sausio mėnesio tema – 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės uniformos (I dalis)
Jei ankstesnių laikų uniformos dažnai buvo gražios, puošnios ir spalvingis, tai XIX–XX a. sandūroje, kariams vis labiau spraudžiantis į apkasus ir tranšėjas, priešų šautuvų taikikliai neišvengiamai būtų krypę į tarp žemių sampilų, rūkstančių nuodėgulių ir pilkų griuvėsių išsiskiriantį ryškiaspalvį karį. Todėl ryškėjo atskirtis tarp paradinės ir tarnybinės uniformos. Tarnybines uniforma imta siūti masiškai ir greitai, jos turėjo būti paprastos, pritaikytos kraštovaizdžiui ir nevaržančios kario judesių.
1918 m. lapkričio 23 d. oficialiai pradėta kurti Lietuvos kariuomenė taikėsi prie tų tendencijų ir pirmieji žingsniai buvo žengiami vargo sąlygomis. Neretai buvo dėvimi namų rūbai, prie rankovių tiesiog prisiuvant lietuviškos trispalvės trikampį audinį. 1919 metų vasario pabaigoje nustatyta laikinoji uniforma, bet dėl sunkios padėties vis dar buvo dėvimos visos tuo metu turimos skirtingų šalių uniformos, pažymėtos lietuviškais ženklais. Palankesnės sąlygos unifikuoti karines uniformas atsirado pasibaigus Nepriklausomybės kovų laikotarpiui.
1918-1919 m. sandūroje į jauną kariuomenę plūstant pirmiesiems savanoriams, buvo svarstomas gana brangaus išlaikymo reikalaujančios kavalerijos poreikis. Pirmosios kovos su bolševikais parodė, kad be kavalerijos labai sunku žvalgyti priešų pozicijas ar persekioti atsitraukiančias jų pajėgas, atimti karo grobį. 1919 metų pradžioje pradėta formuoti lietuviška aviacija, o į frontą prieš lenkus jau skrido pirmąją karo mokyklos laidą baigę lietuviai lakūnai. Tiek kovų metu, tiek ir po jų ypatingai svarbi buvo karo medicinos tarnybos veikla, kurią aktyviai papildė gailestingosios seserys.
1923 metų karo aviacijos karininko uniforma
Aviacijoje tarnaujančius karius siejame su mėlyna uniformos spalva, kuri tarsi artina juos prie neaprėpiamų dangaus platybių. Net ir liaudies dainoje lakūnai apibūdinami kaip „mėlyni karvelėliai“. Be spalvos, šią uniformą iš kitų skyrė aukščiau dešinės krūtinės kišenės išsiūtas aviacijos ženklas, antpečius puošę aviacijos simboliai ar avietiniai kelnių kantai.
Aviacijos dalies uniformoms būdinga išskirtinė spalva, sukirpimas, nešiojimo stilius bei aksesuarai. Lakūnus palyginti su karveliais galima ne tik dėl spalvos ir gebėjimo atsiplėšti nuo žemės paviršiaus. Lakūnams tekdavo skristi atvirose kabinose, kurios būdingos pirmiesiems Lietuvos aviacijos lėktuvams, ir patirti stiprų vėjo pasipriešinimą. Neišvengiamai reikėjo galvoti apie nepridengto kūno apsaugą. Taigi lakūnai dėvėjo odinius paltus, skraidymo šalmus, ryšėjo šalikus, nešiojo ir apsauginius akinius. Visa tai formavo išskirtinį aviacijoje tarnaujančių karių įvaizdį.
1931 metų karo medicinos seselės apranga
Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę įnirtinguose mūšiuose apgynė ir išsaugojo narsūs kariai, tačiau ne ką mažiau svarbus ir karo medicinos personalo indėlio. Mūšiuose sužeistųjų gydymas ir įvairių kitų ligų simptomų malšinimas buvo didelis iššūkis kariuomenei, tačiau karo gydytojų ir medicinos seselių dėka, kariuomenė gebėjo su šiomis problemomis susidoroti.
Moderniosios slaugos pradininkės Florence Nightingale (1820–1910) atsidavimas ligoniams suformavo „damos su lempa“ vaizdinį. Lietuvos gailestingųjų seserų šviesi apranga ir jų pasiaukojamas bei rūpestingas darbas taip pat kėlė asociacijas: „Gailestingoji sesutė, tai kovos laukų ir ligonių angelas“.
Parodoje pristatoma gailestingosios sesers uniforma per visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį praktiškai nesikeitė. Taigi esminiai jos elementai buvo šie: skarelė su raudonu kryželiu, suknelė, prijuostė, kojinės, bateliai.
#drąsosgijos
Aviatoriaus ir seselės uniformų rekonstrukciją galite apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Drąsos gijos“. Karinių uniformų rekonstrukcijų paroda, pasakojanti apie karybos madas ir aprangos funkcionalumą nuo baltų karybos iki Lietuvos partizanų laikų, veiks iki 2025 m. vasario 9 d.