2025 m. spalio mėnesio tema: istoriniai pavadinimai ir simboliai Lietuvos Kariuomenėje (I dalis)

1918-1940 m. Lietuvos Kariuomenė.

Karybos simbolikoje ir identitete istorinės šaknys – kertinis dalykas. Tai ne tik pavadinimas ir istorinis kontekstas, iš kurio sūnūs ir dukros stiprybės semiasi, bet ir simbolika, tradicijos, folkloras ir t.t. To praktiškai nebuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kariuomenėje, kur pulkai ir kiti vienetai dažniau vadinti numeriai, pagal tipą ir priklausomybę. Lietuvos didžiojo maršalkos vengriškas pulkas, Jo Šviesybės Karalaičio Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Dragūnų pulkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio lengvųjų pėstininkų 3-asis batalionas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono janyčarų vėliava ir t.t.

Tarp Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ir Lietuvos Respublikos susikūrimo prabėgo daug metų. Pasaulis stipriai pasikeitė, todėl ir kariuomenė buvo kuriama kitokiu pagrindu bei rėmėsi kitokia simbolika. Pati valstybė buvo nebe daugiatautė ir feodalinė, o tautinė ir respublika. Nauji laikai atsispindėjo ir vienetų pavadinimuose, kuriuose nebeliko nei vengrų, nei janyčarų, nei Lydos pavieto, nei Gardino kavalerijos, nei kitų.

Simboliką veikė ir santykiai su Lenkija. Vilniją ir Rytų Lietuvą atplėšusi kaimynė buvo priešė, unija vertinta neigiamai, todėl ir Abiejų Tautų Respublikos karininkams ir valdovams vietos nebuvo. Lietuvos Kariuomenė atsigręžė į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, valdžiusius iki 1569 m. Liublino unijos. Galbūt tik išskyrus Abiejų Tautų Respublikos laikų didįjį etmoną Jonušą Radvilą, kurio vardą nešiojo kavalerijos pulkas. Abiejų Tautų Respublikos karininkų vardai rado vietą 1990 m. atkurtoje Lietuvos Kariuomenėje, bet apie – sekančiame ciklo pasakojime.

Taigi, nenuostabu, kad tokioje dvasioje pėstininkų pulkai gavo kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Vytauto, Kęstučio, Margio, Butegeidžio, Vaidoto, Vytenio vardus. Vytauto Didžiojo garbei buvo pavadinti ne tik pėstininkų pulkas ir Vytauto Didžiojo karo muziejus, bet ir Lietuvos Kariuomenės aukštesniųjų karininkų mokymo įstaiga. Pradžioje tai buvo Laikinieji, vėliau Aukštieji karininkų kursai, o 1923 m. įstaiga pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Jį ir nešiojo iki pat 1940-ųjų sovietų okupacijos.

Kavalerijoje buvo daugiau įvairovės: pirmasis pulkas – husarai – pavadintas minėto didžiojo etmono Jonušo Radvilos garbei; antrasis pulkas – ulonai –kunigaikštienės Birutės garbei; trečiasis pulkas – dragūnų – pavadintas visos Geležinio vilko, prisisapnavusio Gediminui, legendos vardu. Jau nekalbant apie tai, kad husarai, ulonai ir dragūnai – taip pat istorinės kavalerijos rūšys. Vytauto Didžiojo motinos kunigaikštienės Birutės vardu 1935 m. pasivadino ir karininkų šeimų moterų draugija.

Skirtingai nei dabartinės Lietuvos Kariuomenės artilerijoje, kur abu batalionai pavadinti karininkų vardais, to meto artilerijos pulkams istoriniai pavadinimai nebuvo suteikti. Kalbėdami apie to meto artileristus, tiesiog kalbame apie keturis pulkus nuo Pirmojo iki Ketvirtojo. Inžinerijos pulkas taip pat buvo tiesiog Inžinerijos pulku, kaip ir Tiekimo valdyba, Karo aviacijos eskadrilės taip pat buvo nuo Pirmosios iki Aštuntosios bei Mokomoji. Užtat Karo aviacijos lėktuvai pasipuošė Vyčio kryžiumi, o Vytis ar Gediminaičio stulpai pasklido ir dar plačiau.

Istorinių pavadinimų neturėjo nei Priešlėktuvinės apsaugos, nei Šarvuočių rinktinės. Užtat Šarvuočių rinktinės tankams ir šarvuočiams buvo suteikti koviniai ir mitologiniai vardai. Prancūziškų lengvųjų tankų Renault FT-17 vardai buvo: „Audra“, „Drąsutis“, „Galiūnas“, „Giltinė“, „Griaustinis“, „Karžygis“, „Kerštas“, „Kovas“, „Pagieža“, „Pikuolis“, „Slibinas“ ir „Smūgis“. Vokiški šarvuočiai „Ehrhardt/Daimler Behelftswagen“ pavadinti „Aru“, „Perkūnu“, „Pragaru“, „Šarūnu“ ir „Savanoriu“. Didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Kęstučio ir Algirdo vardai buvo pavadinti šarvuotieji traukiniai.  

Buvo ne tik istorinių pavadinimų, tačiau ir laikmečio politinės komunikacijos. Nedemokratinėse valstybėse yra gana normalus dalykas ką nors pavadinti tebevaldančio valstybės vadovo vardu. Taip 1929 m. Kauno karo mokykla buvo pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla, o vienintelis Karinio jūrų laivyno laivas 1935 m. buvo pakrikštytas Antano Smetonos garbei.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.

Rekomenduojamas skaitinys šia tema – doc. dr. Manvydo Vitkūno straipsnis „Istorinės atminties refleksijos šiuolaikinėje Lietuvos Kariuomenėje: karinių vienetų pavadinimai“.