2025 m. vasario mėnesio tema – Pirmoji divizija (I dalis)

2025 m. sausio 28 d. buvo oficialiai atkurta Pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija. Tai yra puiki proga prisiminti, kad divizijos pajėgumas mūsų kariuomenei nėra naujiena. Divizija egzistavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenėse. Šiandien trumpai apžvelgsime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Pirmąją diviziją.

Dar XVII a. dvi pagrindinės ginkluotųjų pajėgų rūšys – didžiojo ir lauko etmonų sparnai – buvo vadinamos divizijomis. Bet artimesnė mūsų dienų supratimui divizija buvo įsteigta 1775 m. balandžio 11-12 d., kuomet Seimas patvirtino etatus. Faktiškas divizijos formavimas, pertvarkant senuosius dalinius, prasidėjo 1777 m.

Reformuojant kariuomenę, penkios atskiros kavalerijos vėliavos buvo suskirstytos į kavalerijos brigadas, o visa LDK kariuomenė – į dvi divizijas. Pirmoji divizija buvo pagrindinė, o Antroji – rezervinė. Palyginimui, Lenkijos Karalystės kariuomenė buvo dvigubai didesnė – keturių divizijų. Pirmąją diviziją sudarė keturi pėstininkų pulkai, trys kavalerijos pulkai ir viena kavalerijos brigada.

Nominaliu Pirmosios divizijos vadu, globėju ir šefu buvo paskirtas didikas, politikas ir valstybės veikėjas Adomas Kazimieras Čartoriskis (1734-1823)

Pirmuoju divizijos vadu buvo paskirtas politikas ir generolas leitenantas Juozapas Judickis (1719-1797). Jo vadovaujama divizija 1785 m., saugodama LDK sienas, susidūrė su rusų būriais. Vėliau J. Judickis vado pareigas derino su politiko ir 1786 m. buvo išrinktas pasiuntiniu į Seimą nuo Minsko vaivadijos. Vėlesni keli metai J. Judickiui nebuvo lengvi. 1789 m., Ketverių metų seimo deputatų spaudžiamas, buvo priverstas atsisakyti Lietuvos didžiojo sargybinio pareigybės. O po keleto metų, 1792 m. birželį, jam nesėkmingai susiklostė Myriaus mūšis su Rusijos kariuomene. LDK pajėgoms vis traukiantis, rusams galiausiai pavyko užimti neginamą likusią Myriaus pilį. J. Judickis paliko kariuomenę, pabėgo į Gardiną ir po kelių dienų buvo nušalintas nuo pareigų.

Jį pareigose pakeitė Antrajai divizijai vadovavęs generolas leitenantas Mykolas Zabiela (1760-1815), tuo pačiu tapęs ir Lietuvos armijos vadu. M. Zabiela bandė taisyti J. Judickio klaidas, bet jam nesisekė ir po eilės pralaimėjimų atsistatydino iš pareigų. Tų pačių metų liepą divizijai priklausęs Antrasis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas nesėkmingai kovojo su rusais Lietuvos Brastos mūšyje.

Padėčiai Abiejų Tautų Respublikoje prastėjant ir Rusijos imperijos įtakai skverbiantis, divizijos pulkams ir brigadai 1792-1794 m. teko sudalyvauti keliasdešimtyje mūšių prieš rusus. Deja, kai kurie pulkai buvo įjungti į prorusiškos Targovicos konfederacijos, perėmusios nugalėtą LDK kariuomenę, sudėtį. Tačiau po poros metų nemažai divizijos karių dalyvavo 1794 m. sukilime ir bandė gelbėti Abiejų Tautų Respubliką. Nuo Vilniaus iki pat istorinio Varšuvos Pragos priemiesčio Pirmosios ir Antrosios divizijų kariai kovojo su slenkančia okupacine Rusijos imperijos kariuomene.