2026 m. gegužės tema – Lietuvos Kariuomenė Aukštojoje Panemunėje (I dalis)

Kaunui tapus Lietuvos laikinąja sostine, 1919 m. čia persikėlė pagrindinės Lietuvos valstybės gynybos branduolys: Krašto apsaugos ministerija, Generalinis štabas, koviniai vienetai ir kt. Nemažai persikėlusių ar čia suformuotų vienetų buvo įsikūrę įvairiuose miesto centro pastatuose. Bet šie pastatai dažnai buvo nepritaikyti karinėms reikmėms, prastokos būklės, o ir pati tarnyba miesto centre veikiausiai nebuvo patogi. Karių buvo daug, todėl jų apgyvendinimui ir rengimui reikėjo didelių erdvių ir plotų.

Imta aktyviau naudoti mieste išlikusį Rusijos imperijos kariuomenės palikimą: sandėlius, rūsius, arklides, garažus, dirbtuves, kareivines, geležinkelio, aviacijos ir kitokią infrastruktūrą. Šito Kaune buvo išlikę nemažai ir pastatai per Pirmąjį pasaulinį karą palyginti mažai nukentėjo. Jaunai Lietuvos Kariuomenei nereikėjo ilgai ieškoti namų ir kariai tuojau ėmė keltis į pastatus ne tik miesto centre, bet ir  Žaliakalnyje, Fredoje, Šančiuose, Aukštojoje Panemunėje.

XIX-XX a. sandūroje Šančiuose ir Aukštojoje Panemunėje iškilo patys tikriausi kariniai miesteliai. Vien Panemunėje buvo priskaičiuojama per 70 karinių objektų.

Šiandien dažnam Panemunė asocijuojasi su trimis dalykais: šilu, vasarnamiais, kareivinėmis. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia iškilo trys kareivinių miesteliai: pietinėje Vaidoto gatvės pusėje, antrasis – toliau Vaidoto gatve link Jiesios, trečiasis – tarp Vaidoto gatvės ir A. Smetonos al., buvusio Aukštosios Panemunės dvaro teritorijoje.

Pietinėje Vaidoto g. pusėje 1922 m. birželį įsikūrė Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas. Pėstininkai susitvarkė kareivines ir aplinką, pastatė puošnius vartus, įrengė stadioną, biblioteką su skaitykla, kino ir radijo sales. Čia veikė pulko štabas, batalionai ir specializuoti padaliniai – Kulkosvaidžių, Ryšių, Ūkio kuopos, Mokomoji ir Ugniagesių komandos, Minosvaidžių būrys. Kęstutėnai čia bazavosi iki pat Lietuvos Kariuomenės sunaikinimo 1940-ųjų vasarą. Atkūrus Lietuvos Kariuomenę, nuo 1991 m. čia dislokuotas Mokomojo junginio inžinerinis pionierių būrys, o nuo 1995 m. iki mūsų dienų – Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas. Dalis kareivinių šiuo metu, deja, yra apleistos.

1928-1935 m. tarp Vaidoto gatvės ir Nemuno buvo dislokuota Atskiroji artilerijos grupė. Čia artileristai ir įrengė teniso aikštelę, kurioje žaidė ne tik kariai, bet galėjo žaisti ir vietiniai. Dera paminėti, kad būtent Panemunėje 1919 m. sausio 6 d. buvo sukomplektuota I artilerijos baterija, kuri jau vasario pabaigoje išvyko į Kėdainių frontą sviediniais vaišinti Lietuvos priešų.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.