2026 m. gegužės tema – Lietuvos Kariuomenė Aukštojoje Panemunėje (II dalis)

Artilerijos grupę išformavus ir iškėlus, kareivines užėmė ir iki pat Lietuvos Kariuomenės sunaikinimo 1940-ųjų vasarą bazavosi 1935 m. sukurtos Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės štabas. Sukūrus šį pajėgumą, Kauno apskrityje ir mieste veikė oro erdvės stebėjimo punktai, iš kurių buvo sekami visi praskrendantys lėktuvai. Karo atveju buvo numatyta Kauną nuo oro antskrydžių ginti Aukštojoje Panemunėje, Aukštuosiuose Šančiuose ir Aukštojoje Fredoje dislokuotais pabūklais. Skirtingai nei Kęstučio pulkas, oro gynybininkai buvo dislokuoti ir ne tik Kaune, bet ir Linkaičiuose, Tryškiuose, Radviliškyje, planuota juos dislokuoti ir atgautame Vilniuje. Teritorijoje buvo ne tik oro gynybininkai, bet ir Ryšių bataliono Radijo kuopos šunidė ir šunų mokymo aikštė. Atkūrus Lietuvos Kariuomenę, 1996 m. tame pačiame štabe įsikūrė Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos štabas. Kai kuriuose aplinkiniuose namuose gyvena žmonės.

Aukštojoje Panemunėje buvo rengiami ir Lietuvos Kariuomenės karininkai.



1922 m. gruodį į tas pačias kareivines su kęstutėnais iš Kauno miesto centro buvo atkelta Kauno karo mokykla. Po metų ji persikėlė į kitas kareivines šiek tiek toliau Vaidoto gatve – už Panemunės tilto, link Jiesios. Kartu keliavo ir Aukštieji karininkų kursai. Mokymo įstaiga vis besikeičiančiais pavadinimais čia veikė iki pat 1940 m. sovietų okupacijos. Būtent čia 1932 m. buvo pastatyta įspūdinga Vytauto Didžiojo skulptūra, sukurta garsiojo skulptoriaus Vinco Grybo. Atkūrus Lietuvos Kariuomenę, nuo 1991 m. teritoriją dalinasi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė ir Specialiųjų operacijų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas.



Paminėta tik keletas ryškesnių kariuomenės epizodų Aukštosios Panemunės gyvenime, tačiau jų buvo daugiau.



1920 m. čia pradėjo veikti Inžinerijos puskarininkių mokykla, mokiusi topografijos ir praktinės geografijos, tiltų ir keltų, kelių statybos, sprogdinimo, lauko fortifikacijos. 1923 m. Lietuvą trumpam suskirsčius į tris karo apygardas, čia veikė II karo apygardos štabas. Čia veikė raitiją ruošusi Kavalerijos mokykla.



1927-1928 m. tarp dabartinių Vaidoto ir Plento gatvių buvo įrengtas puikus Kariuomenės stadionas, kuriuo naudojosi ne tik kariai, bet ir vyko beveik visos tarptautinės futbolo rungtynės, lengvosios atletikos varžybos, sporto šventės. 1929 m. Krašto apsaugos ministerija bažnyčiai perdavė dalį kareivinių teritorijos Panemunės kapinėms išplėsti ir už tai parapija leido Kariuomenei naudotis bažnyčia ir karius laidoti be atlyginimo. Kapinių teritorija buvo atitverta gelžbetonine siena, kad ceremonijos kapinėse netrukdytų kariams treniruotis.



Patys kariai taip pat mėgo rajoną su gražia gamta ir puikiu pušynu. Džiaugėsi, kad Aukštojoje Panemunėje jaučiasi kaip kurorte ir kad čia geriausia vasaroti. Vasarą – pušynai ir Nemunas, žiemą – slidinėjimui puikiai tinkantys šlaitai. Aukštojoje Panemunėje vienu ar kitu metu gyveno nemažai karininkijos: div. gen. Stasys Raštikis (1896-1985), div. gen. Zenonas Gerulaitis (1894-1945), plk. Domas Grabys (1897-1942), brg. gen. Antanas Gustaitis (1898-1941). Su vietos gyventojais kariai taip pat stengėsi palaikyti gražų ryšį ir rengdavo atviras vakarones, šokius, filmų peržiūras, kviesdavo juos į savo šventes. Tiesa, skirtingai nei kęstutėnų ar priešlėktuvininkų šventės, Karo mokykloje gyvenimas buvo uždaresnis ir vietiniai rečiau joje apsilankydavo.



Ne toks malonus karių buvimo Panemunėje epizodas – 1920 m. vasario 22–23 d. kilęs Kauno įgulos maištas, sudrebinęs ir Panemunę.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.