Apsižvalgyk ir apsilankyk
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių muziejų Lietuvoje. Jį 1919 metais pradėjo kurti pulkininkas, gydytojas ir archeologas Vladas Nagevičius. Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 metų vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, senoje rusų cerkvėje ir buvusiame 111-ojo Dono pulko manieže. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai. Per trumpą laiką Karo muziejus tapo svarbiu lietuvių kultūros židiniu. 1930 metais pašventintas muziejaus naujojo pastato kertinis akmuo, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujieji rūmai, kuriuose Karo muziejus veikia ir šiandien, buvo atidaryti 1936 metais. Juos suprojektavo Vladimiras Dubeneckis ir Karolis Reisonas. 1938 metais muziejuje atidaryta, o 1998 metais atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta. Įstaigos veiklą gerokai pakoregavo okupacijos. Tačiau 1990 metų sausio 29 dieną muziejaus, kaip Lietuvos istorijos vertybių saugotojo, veikla buvo atnaujinta, jam sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Nuo 2006 metų muziejaus steigėjo teises perėmė Krašto apsaugos ministerija.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus paskirtis – kaupti, saugoti ir propaguoti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus, kurie pasakoja apie Lietuvos istoriją, ginklų bei karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes. Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji i ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą. Čia taip pat saugomos ir fotonegatyvų bei fotonuotraukų, užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcijos, dokumentų ir knygų rinkinys, eksponatai, pasakojantys apie 1933 metų Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą lėktuvu „Lituanica“.
Virtualią parodą rasite: https://bit.ly/2skGhzz