Aštuntajam pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkui – 105-eri

Net neabejojame, kad kiekvienas puikiai žinote didįjį Lietuvos kunigaikštį Kęstutį, kurio vardu buvo pavadintas Penktasis pėstininkų pulkas, kuriantis Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenei. Tačiau, tikrai ne kiekvienas žino Kauno kunigaikštį Vaidotą – to paties Kęstučio sūnų. Jo didžiausias gyvenimo nuopelnas paskirtas būtent Kaunui, nuo kryžiuočių ginant šio miesto pilį. Kaip ir tėvas, Vaidotas taip pat susilaukė garbės vadintis pėstininkų dalinio šefu. Būtent šiandien minime jo vardu pavadinto pulko 105-ąsias metines.

Būkime nuoseklūs ir tikslūs. Šiandien minime Aštuntojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko pirmtako, iš kurio šis pulkas ir išaugo, įkūrimo metines. Būtent gegužės 12 d., vadu paskiriant karininką Jurgį Kubilių, galime kalbėti apie Ukmergės bataliono pradžią.

Vakar šventiškai prisiminėm pirmosios kariuomenės priesaiką ir jos reikšmę. Nors tai buvo metas, kai kariuomenė jau buvo pasiruošusi tokioms viešoms iškilmėms, gyventojams keliant pasitikėjimą ir stiprinant saugomos laisvės viltį, vis dėlto sekančią dieną pradėtas naujojo dalinio formavimas neišvengė pradžiai būdingo skurdaus vaizdo. Štai kokiomis aplinkybėmis, kaip prisimena paskirtasis vadas J. Kubilius, buvo renkami pirmieji bataliono žmonės, kuriems nesibodėta pavesti ir atsakingų pareigų: „Karininkas Namikas su kareiviais išsivedė arklius į Ukmergę, o aš išlydėjęs užėjau į cukrainę; ten pamačiau prie vieno stalo sėdint du jaunu vyru. Iš jų kalbos supratau, kad jie atvyko į Kauną darbo ieškoti. Aš pasiūliau jiems stoti į Ukmergės batalioną; juodu sutiko. Vienas – Mitalas buvo paskirtas iždininku, o antras – Krašinskas raštvedžiu. Panašiu būdu teko rinkti žmones į batalioną ir skirti į atsakingiausias vietas.“

Kovų metu batalionas išaugo iki pulko, o kovota tiek prieš bolševikus, tiek prieš lenkus. Dėl pastarųjų keliamos grėsmės teko saugoti ir nustatytą demarkacinę liniją. Nors šie pulko nuopelnai vertesni gausesnio aptarimo, norisi atidžiau sustoti prie momento, sietino būtent su Kauno kunigaikščiu Vaidotu. Istorinės Kauno pilies gynybos metu teko suremti kalavijus su kryžiuočiais, o štai jo vardu pavadintam pulkui Kaune teko tvarkytis… su pačiais kauniečiais. 1920 m. vasario 21–23 d. pulko kariai malšino Kauno įgulos sukilėlius. Netenka stebėtis tokiu atveju, suprantant sunkią valstybinę padėtį, kuria naudodamiesi aktyviai veikė ir priešiškų jėgų agentai. Nepasidavę sukilėlių raginimams, vaidotiečiai vadovavosi vertybėmis, išskirtomis pulko šūkyje: „Drąsa, ištvermė ir Tėvynės meilė tevadovauja mums.“ Šiuo šūkiu ir vertybėmis šiandien vadovaujasi Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.