Balandžio 1 d. Aukštajai karo mokyklai – 90 metų
Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenei narsiai ir ryžtingai kovojant su išorės priešais buvo susidurta su karininkų trūkumo problema. Kovų metu buvo įsitikinta, kad nepriklausomai Respublikai reikalinga stipri, galinga ir tinkamai parengta kariuomenė, todėl taikos metais pradėta rūpintis jos ruošimu, taip pat atsigręžta į vyresniųjų vadų ir štabo karininkų parengimą. Iki tol Lietuva siuntė savo karius stažuotis į užsienio aukštąsias karo mokyklas, kuriuose karininkai buvo ruošiami pagal to krašto reljefinius ypatumus, svetimą Lietuvai ginkluotę ir kariuomenės organizaciją. Tokios stažuotės taip pat buvo brangios finansiškai. Visos šios problemos vedė prie vienintelės tinkamos išeities – savosios aukštosios karo mokyklos atidarymo.
1932 m. Aukštųjų karininkų kursuose įsteigus Generalinio štabo skyrių, kursai peraugo į Aukštąją karo mokyklą, o balandžio 1 d. mokymus pradėjo pirmoji būsimų Generalinio štabo karininkų laida. Balandžio 1-oji yra laikoma Aukštosios karo mokyklos įkūrimo diena, kuri šiemet mini 90 metų jubiliejų.
Ruošiamų karininkų svarbą išskyrė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, gen. Jonas Galvydis-Bykauskas: „Be gerų karininkų, be gero kadro niekas negali sudaryti geros kariuomenės. Tik prigimties gabumai, sujungti su sistemingu, ilgu, atkakliu, ištvermingu darbu, geriems viršininkams vadovaujant, gali duoti tikrą rikiuotės karininką. Tik tikrų karininkų vadovaujama kariuomenė gali tinkamai atlikti savo pareigas […]“. Trečiosios Aukštosios karo mokyklos laidos išleistuvėse Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis savo kalboje pabrėžė, kad generalinio štabo karininkas turi sugebėti dirbti operatyvinį, mobilizacinį, mokytojo, auklėtojo ir patį sunkiausią ir atsakingiausią – vado darbą. Aukštoji karo mokykla būtent ir atliko šią misiją.
1938 m. Aukštoji karo mokykla gavo Vytauto Didžiojo vardą. Per savo gyvavimo laiką, 1932–1940 m., Aukštoji karo mokykla išleido tris generalinio štabo skyriaus laidas ir vieną intendantų skyriaus laidą.