Birutiečių draugijos dešimtmečio minėjimo akimirka

Nuotraukoje užfiksuota išskirtinė Birutiečių istorijos akimirka – gyvavimo dešimtmečio minėjimas Valstybės teatre Kaune. Tą vakarą, 1935 m. kovo 4 d., į renginį susirinko ne tik draugijos narės, bet ir ryškūs svečiai: nuotraukoje prie stalo viduryje stovintis plk. Stasys Raštikis (1896-1985), Birutiečių garbės pirmininkė Sofija Smetonienė (1885-1968), pirmininkė Sofija Oželienė (1900–1994), vyriausiasis Lietuvos Kariuomenės kapelionas Vladas Mironas (1880-1953), Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis (1882-1939). Tokia aukštų svečių gausa liudija valstybės vadovų ir Lietuvos Kariuomenės pagarbą draugijai ir institucinį pripažinimą.

Pirmąjį dešimtmetį Birutiečių draugija brendo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai ir su metais jų veikla tik intensyvėjo. 1939 m. draugiją sudarė 22 skyriui, kurie vienijo 630 narių. Veiklos pėdsakai buvo palikti visur, kur buvo dislokuoti kariuomenės daliniai. Per, atrodytų, ne tokį ilgą laiką iki okupacijos draugija pademonstravo iniciatyvumą, atkaklumą, tvirtas vertybes. Jos užsiėmė labdara, švietimu, pagalba karių šeimoms ir jų globa, doroviniu ugdymu, karininkų šeimų telkimu bendram tikslui – stiprinti kariuomenę, tautą ir valstybę. Ir labai didelį dėmesį skyrė moters indėliui į visuomenę. Todėl ši nuotrauka – taip pat ir priminimas apie išskirtinį moterų indėlį į valstybės gyvenimą.

1935-aisiais ne tik švęstas Birutiečių draugijos gyvavimo dešimtmetis, bet ir minėtos 550-osios didžiosios kunigaikštienės Birutės mirties metinės. Pagerbdamos Vytauto Didžiojo motiną, moterys Karininkų šeimų moterų draugiją pervadino Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija. Trumpiau – Birutininkėmis arba Birutietėmis, kaip ir vadiname jas šiame tekste. Birutės vardas pasirinktas sąmoningai, kadangi kunigaikštienė siejama su patriotizmu, ištikimybe, tautine tapatybe bei pagarba Lietuvos istorijai. Simbolika puikiai sutapo su draugijos tikslu susieti karininkų žmonų draugiją su istoriniais, tautiniais idealais ir moters –tautos sergėtojos – paveikslu.

Žinoma, karininkų šeimų moterų parama kariams ir patriotinė veikla užgimė ne su nauju pavadinimu, o keliolika metų anksčiau. Vienomis iš pradininkių čia buvo Moterų komitetas kariams, ligoniams ir neįgaliesiems globoti. Ji veikė dar laisvos Lietuvos aušroje – iki 1922 m. Jau tada gyvavo aiški idėja – suburti moterų bendruomenę, kuri rūpintųsi ne tik šeima, bet ir visuomene, kariais, tautiškumo sklaida. Taigi, vėliau, stabilizuojantis valstybei ir kariuomenei, šis socialinis rūpestis virto nuolatine veikla, o organizacija peraugo į Karininkų šeimų moterų draugiją. Svarbiu draugijos įkvėpėju buvo brg. gen. Vladas Nagevičius (1880-1954), kūręs ir Vytauto Didžiojo karo muziejų.

Birutiečių veiklą Lietuvoje 1940 m. nutraukė sovietų okupacija. Draugija atgimė išeivijoje ir ypač palanki terpė organizacijos dvasiai ir tradicijai išsaugoti buvo stipti Čikagos lietuvių bendruomenė. Čia moterys tęsė veiklą ir draugija virto bendruomenės vienijimo ir paramos teikimo jėga. Organizuodamos lietuvių bendruomenės kultūrinius renginius, šventes, susitikimus, jos išsaugojo ir perdavė jaunajai kartai istorijas apie apie Birutiečių reikšmę Lietuvos Kariuomenei ir Lietuvos valstybei. Būtent šių išeivijos moterų, išlaikiusių tapatybę, iniciatyva leido atkurti draugiją laisvę atgavusioje Lietuvoje ir padėjo pagrindą tolesniam gyvavimui.

Ši nuotrauka – ne tik sustabdyta akimirka, bet ir liudijimas apie stiprias ir aktyvias moteris, kurių darbai mums aktualūs ir šiandien. Švęsdami šimtmetį, prisimindami draugijos svarbą ir įkvepiantį palikimą, kviečiame aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu“.