Dabartis praeityje: Didžiosios salės įrengimas

Naujųjų Karo muziejaus rūmų statyba buvo pradėta 1930 – jubiliejiniais Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto – metais. Ji truko ketverius metus ir jau 1934 m. balandžio mėnesį, dar galutinai neužbaigus naujųjų rūmų statybos, muziejus pradėjo keltis į apatinio aukšto sales. Senasis pastatas greitai buvo nugriautas, o likusios statybinės medžiagos atiduotos invalidų namų statyboms.

Iškilmingoji muziejaus Didžioji salė ir Vytauto Didžiojo kapela pradėtos kurti jau 1934 m. Visų pirma, spalio 15d., buvo įsigyta skulptoriaus Vinco Grybo skulptūra „Vytautas Didysis“. Statula buvo pastatyta kapelos nišoje, jos šonuose vėliau buvo įrengti vitražai, kurie vaizdavo Žalgirio mūšyje paimtą 51 nugalėtų kryžiuočių vėliavą. Kapelos sienas papuošė paveikslai: Vytauto priesaika, Vytautas prie Juodosios jūros, Vytautas prie Naugarduko, Totorių chano duoklė Vytautui, Saulės mūšis, Lucko suvažiavimas, Žalgirio mūšis, Liublino unija. Kapelos viršuje buvo pakabinti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai ir Lietuvos Respublikos Prezidentų portretai, kuriuos skyrė erškėčių vainikas, žymintis 1795–1918 m. – gyvenimą Carinėje Rusijos imperijos priespaudoje.

Iškilmingas Karo muziejaus atidarymas įvyko 1936m. vasario 16 d.