Dabartis praeityje: „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

Karo muziejus neatsiejamas nuo sodelio ir jo paminklų, kurie įkūnija valstybingumo idėją bei kovas dėl jos. Pirmasis sodelyje pastatytas paminklas – „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, projektuotas architekto Vladimiro Dubeneckio ir skulptoriaus Juozo Zikaro. Akmenys Paminklo piramidei buvo atvežti iš Nepriklausomybės kovų vietų. Muziejaus įkūrėjas gen. ltn. Vladas Nagevičius rūpinosi lėšomis paminklo statybai, kurios buvo gautos iš Vyriausiojo Lietuvos gynybos komiteto.

1921 m. spalio 16 d. iškilmingos ceremonijos metu paminklas buvo oficialiai atidengtas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo einantis Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Kazys Grinius, krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus bei kiti svarbūs Lietuvos veikėjai ir užsienio svečiai. Paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis. Iškilmių metu pirmą kartą karinis orkestras pristatė šiai progai sukurtą kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos Gedulingą karinį maršą. Po atidarymo įvyko kariuomenės paradas.

Siekiant pagerbti žuvusiųjų už tautos laisvę atminimą, krašto apsaugos ministras išleido įsakymą, kuris skelbė, kad Kaune kariams einantiems pro paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ privaloma atiduoti karinę pagarbą. Paminklas buvo pagerbiamas ne tik švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną, iškeliant šalia „Vyčio Kryžiaus“ vėliavą. Ceremonija vyko nuo 1923 m., joje dalyvavo ir vėliavą kėlė Lietuvos karo invalidai, tuo metu tarnavę Karo muziejuje. Tais pačiais metais šalia paminklo pastatytas aukuras, ant kurio buvo parašyti lotyniški žodžiai „Redde, quod debes / Petronus“ (liet. Grąžink, ką privalai).

Okupacijų metais muziejuje ir jo sodelyje buvo naikinama visa, kas lietuviams žadino tautiškumo dvasią, pradėti statyti okupacinės valdžios ideologiją grindžiantys simboliai.

Paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir Nežinomo kareivio kapo vietoje buvo pastatytas revoliucionieriaus, komunistų politinio veikėjo Felikso Dzeržinskio biustas, Laisvės paminklą pakeitė komunisto Vinco Mickevičiaus-Kapsuko biustas.

Atgimimo metais muziejaus darbuotojai aktyviai prisidėjo atstatant Karo muziejaus sodelio paminklus. Paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ paruošiamieji darbai pradėti dar 1989m. Pradėta ieškoti paminklo ir Nežinomo kareivio kapo tikslios vietos, suorganizuotos 16 akmenų rinkėjų grupės, kurios penkiasdešimtyje Nepriklausomybės kovų vietų rinko akmenis, skirtus paminklui atstatyti. Surasta dalis ir originalių akmenų, su kuriais kartu į paminklą buvo įlieta ir kapsulė su visų prie jo atstatymo prisidėjusių žmonių pavardėmis.

Perlaidojus Nežinomojo kareivio palaikus, po penkiasdešimties metų pertraukos, vėl suliepsnojo amžinoji ugnis.