Didžiojo Vilniaus Seimo dvidešimtmečio medalis

Vytauto Didžiojo karo muziejaus numizmatikos rinkinyje saugomas retas sidabrinis medalis, skirtas 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dvidešimtmečiui paminėti. 35 mm skersmens medalio dizainą kūrė žymusis skulptorius ir grafikas Petras Rimša (1881-1961). Pagamino – Šveicarijos įmonė „Huguenin Frères & Co.“. Šių sidabrinių medalių pagaminta tik 150 vnt.

1925 m. išleisto medalio averse pavaizduota Vilniaus miesto panorama su karklo šakele. Reverse – Lietuvos personifikacija (mergina, laikanti vėliavą su Vyčiu ir skydą su Jogailaičių kryžiumi), nutrauktos grandinės ir liūtas.

Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo apie 2000 atstovų iš etninės Lietuvos ir lietuviai iš kitų Rusijos imperijos vietovių, vyko 1905 m. gruodžio 4-5 d. Seimas priėmė nutarimus, kuriuose Rusijos valdžia paskelbta priešiška ir siūlyta, prieš ją kovoti kartu su kitomis pavergtomis tautomis. Seimas suformulavo Lietuvos savivaldos kūrimo gaires, reikalavo autonomijos. Seimo nutarimai itin sustiprino tautinį judėjimą. Daugelyje vietovių buvo nušalinta valsčių valdžia, mokytojai rusai pakeisti lietuviais, policininkai nuginkluoti, atsisakyta mokėti mokesčius. 1905 m. gruodžio pabaigoje carinė valdžia ėmėsi masinių represijų ir netrukus nuslopino tautinį judėjimą.

Nepaisant šių represijų, Rusijos valdžia buvo priversta padaryti nuolaidų ir panaikino daugelį kultūrinių apribojimų: pradinėse mokyklose leido dirbti mokytojams lietuviams, lietuvių kalba dėstyta kaip atskiras dalykas, šiek tiek laisvės atsirado spaudai. Didysis Vilniaus Seimas tapo svarbiu postūmių lietuvių tautai telktis ir vienytis. Tautos vardu Seimas iškėlė artimiausią pasiekiamą tikslą – Lietuvos autonomiją – bei pasiūlė galimą orientaciją – nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą lietuvių etninės bendrijos pagrindu.