Garsiajam architektui Feliksui Vizbarui – 145!

Šiandien prisimename iškilų kaunietį, stipriai pagražinusį architektūrinį Kauno veidą. Galime pasigrožėti jo projektuotais pastatais, paganyti akis į beveik šimtmetį stovinčius Kauno (ir ne tik Kauno) grožybes.

Prieš 145 metus, 1880 m. kovo 27 d., Panevėžio r. Ragaudžių (kurie tuo laiku vadinti Zubiškiais) kaime gimė garsus ir kauniečių itin vertinamas inžinierius ir architektas Feliksas Vizbaras.

Mokslus Rygos politechnikos institute 1908 m. baigęs ir vėliau gyvenęs bei dirbęs Ukrainoje, 1918 m. F. Vizbaras grįžo į laisvą Lietuvą. Lietuvoje F. Vizbaras dirbo iki pat 1940-ųjų ir paliko gausų architektūros, urbanistikos ir inžinerijos palikimą.

1921-1922 m. dalyvavo komisijoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti ir buvo nužymėjimo vietose komisijos pirmininku. Vėliau dirbo Kauno miesto inžinieriumi ir statybos skyriaus vedėju. Ėjo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos vyresniojo inspektoriaus pareigas. Vadovavo tiltų statybai Alytuje, Aukštojoje Panemunėje, Prienuose. Buvo Klaipėdos uosto krantinės ir Šventosios uosto įrengimo vadovas.

F. Vizbaras ruošė planus, vadovavo restauracijoms, vykdė pastatų techninę priežiūrą ir projektavo viską: nuosavus individualius namus, vilas, kotedžus, daugiabučius, visuomeninės paskirties pastatus.

1940 m. sukrėtimai – žmonos Olimpiados mirtis, okupacija, atimti namai – sudaužė F. Vizbaro gyvenimą ir 1941 m. pavasarį jis pasitraukė į Vokietiją. Likusius dvidešimt penkerius gyvenimo metus, tikėtina, praleido kamuojamas sunkumų ir išgyvenimų. Mirė 1966 m. Miunchene.

Štai tik keletas puikių F. Vizbaro darbų:

• 1923 m. – nuosavas gyvenamasis namas, buvusi „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko al. 2, Kaunas)
• 1925 m. – Zitiečių rūmai (Gimnazijos g. 7A, Kaunas)
• 1926 m. – Valstybės banko tarnautojų namas (V. Putvinskio g. 38, Kaunas)
• 1929 m. – Ateitininkų sąjungos centro valdyba (K. Donelaičio g. 73, Kaunas)
• 1931 m. – Kauno centrinis paštas (Laisvės al. 102, Kaunas)
• 1934 – „Pažangos“ bendrovės rūmai (Laisvės al. 53, Kaunas)
• 1932 m. – Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis gyvenamas namas (Kęstučio g. 38, Kaunas)
• 1935 m. – Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro pastatai (Dvaro g. 3, Užugiris Ukmergės r.)
• 1936 m. – Kauno automatinė telefonų stotis  (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas)

Šie ir kiti F. Vizbaro darbai būtų papuošę bet kurio to meto Lietuvos architekto CV.

Kaip visuomet, papildomam pasiskaitymui rekomenduojame porą puikių tekstų:

Virtuali Kauno regioninio valstybės archyvo paroda

Nerijaus Korbuto išsamus tyrimas apie Feliksą Vizbarą