Gimimo dieną prisimename partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą

Lygiai prieš 116 metų kovo 15-ąją Palangoje gimė Lietuvos partizanų judėjimo lyderis, faktiniu Lietuvos vadovu pripažintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

Ar žinojote, kad 1945 m. birželį į partizanų gretas įstojęs J. Žemaitis turėjo daug sakytinių (Liudas, Darius, Romas, Andrius, Varis, Simas, Jocius, Matas, Tomas, Lukas, Šermukšnis, Uosis) ir rašytinių (Giedrys, Atomas, Aistis, Ilgūnas, Tylius, Skirgaila, Žaltys) slapyvardžių. Vienas pirmųjų jo pasirinktų slapyvardžių – Darius. Turbūt tai lėmė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis. Vėliau prisistatė Žalčio slapyvardžiu. Žinoma! Nes juk Jonas Žemaitis gimė Palangoje. Be to, žaltys laikytinas požemio valdovu – būtent tokiais okupacijos sąlygomis ir jautėsi partizanai.

1948 m. birželio 19 d. prie Kryžkalnio įvyko Vakarų Lietuvos partizanų srities vadovybės posėdis, kurio metu buvo įkurta Vieninga laisvės kovos sąjūdžio organizacija, srities vadas J. Žemaitis-Žaltys pradėjo eiti sąjūdžio vado pareigas. Rytojaus dieną jis pasirašė organizacijai pirmąjį įsakymą nauju – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto – vardu. Taigi Žaltys tapo Vytautu! Nuo 1948 m. birželio 20 d. iki arešto 1953 m. gegužės 30 d. J. Žemaitis rašydamas vartojo tik Vytauto slapyvardį. Lietuvos partizanai sąmoningai konstravo pasakojimą pasirinkdami tam tikrus istorinius slapyvardžius, Jonas Žemaitis skatino partizanus rinktis lietuviškus vardus. Tapęs visos Lietuvos partizanų vadu, tuo klausimu rašė: „Padalinių ir partizanų asmeniniais slapyvardžiais renkami tautiniai vardai, Lietuvos miestų, upių pavadinimai bei vardai asmenų, kurie yra susiję kuo nors su Lietuvos laisvės kovomis kaip praeityje, taip ir dabar“.

Vytauto slapyvardžio pasirinkimas yra labai simboliškas, nes Vytauto Didžiojo valdymo rezultatas – išugdytas lietuvių tautos valstybingumo poreikis, tokius tikslus kėlė ir J. Žemaitis. Nors Vytauto slapyvardį partizanų gretose naudojo dar kelios dešimtys partizanų, tačiau J. Žemaitis šį slapyvardį nešiojo ilgiausiai. Tol, kol 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime užgeso jo gyvybė.