Gintauto Terlecko paskaita „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

Lietuvoje sovietinės okupacijos metais komunistinei ideologijai, nutautinimui, dvasiniam skurdinimui aktyviai priešinosi jaunimas. Jaunimas, jau gimęs ir užaugęs sovietinėje santvarkoje, taip pat puoselėjo valstybingumo tradicijas ir svajojo apie laisvą Lietuvą.

1972 m. gegužės 14 d. Romo Kalantos susideginimas, virtęs masiniais jaunimo protestais Kaune, skelbė pasauliui – Lietuva nepalūžo, nesusitaikė su vergyste. Tuo metu Lietuvoje jau buvo užaugusi karta, kuri tiesiogiai nepatyrė stalininio teroro. Senelių, tėvų prisiminimai apie pokario partizanų kovą, Prahos pavasario idėjos ir pasakojimai apie jo nuslopinimą uždegė jaunas širdis ir jaunimas pasipiktinimą okupantų režimu išliejo išėjęs į gatves. Sistema ėmėsi represijų, sustiprino propagandinį spaudimą, tačiau Romo Kalantos auka niekada nebebuvo užmiršta, skatino naujas jaunimo kartas įvairiomis formomis priešintis priespaudai.

Hipiai, pankai, komunos, muzikuojantis jaunimas, Lietuvos Laisvės Lyga, Romas Kalanta, Vilniaus ir Kauno senamiesčiai, Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, skiauterės, jaunieji maištautojai, jaunimo klubai, poetiški jaunuoliai, rokas, hepeningai, Vikintas Šimanskas-Varveklis, roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“, BBC, Gediminaičių stulpai, ilgi plaukai, bylos, sekimai, šaukimas į KGB, kliošinės kelnės, Trispalvės iškėlimai, Brodas, „Už Tėvynę“.

Istorikas Gintautas Terleckas jaunus ir tą laiką pamenančius renginio dalyvius pavedžiojo po 1972-1990 metų jaunimo Lietuvą.