Herojiško šuolio į laisvę įprasminimas Jurgio Juodžio kūrinyje „S. Kudirka“

Sūkurių ir simbolikos pasaulyje sutinkame išeivijos dailininką Jurgį Juodį (1911 10 22–1986 10 22). Dalis jo darbų kolekcijos 1997 m. iš Amerikos atkeliavo į muziejaus rinkinius. O pateko čia ne veltui, kadangi dar 1934 m. Juodis įstojo į husarų pulką, mokėsi Karo mokykloje ir galutinai tapo karo lakūnu, tačiau širdyje visąlaik išliko menininku ir per savo gyvenimą sukūrė virš 2000 paveikslų.

Piešimo pagrindus Jurgis Juodis įgijo Prienų gimnazijoje, pas Vincą Košubą, vėliau mokėsi Kauno meno mokykloje ir Vienožinskio dailės studijoje. Nuo 1949 m., draugo Vlado Mingėlos kviečiamas, išvyko gyventi į Ameriką. Čia įstojo į Meno mokyklą (Famous Artists School, Conn.), kur keturių metų kursą baigė per du metus (įgijo dailininko-tapytojo diplomą). Nors likusį gyvenimą ir praleido emigracijoje, visuomet išliko Lietuvos patriotu, teigdamas, kad „menas tiek vertas, kiek jis tarnauja Tėvynei“. Tai atsiskleidžia jo tapybos darbuose, kuriuose dominuoja istoriniai siužetai: aprėpiantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, partizaninę kovą bei modernius laisvės herojus.

Viename iš savo paveikslų J. Juodis nutapė Simo Kudirkos (g. 1930) portretą. XX a. 8 deš. Lietuvos laisvės kovos simbolį. Jo gyvenimo kryptį nustatė 1970-ųjų lapkričio 23 diena, kuomet iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva“ peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“, prašydamas politinio prieglobsčio. Nepaisant herojiško šuolio į laisvę, Amerikiečiai įsakę Kudirką grąžinti sovietams, kurie jį po ilgų tardymų ir kankinimų nuteisė priverčiamųjų darbų, už valstybės išdavimą.

Šių įvykių sūkuryje, 1971 m., Juodis nutapė kūrinį „S. Kudirka“, anksčiau vadinamu – „Laisvės auka (Simo tragedija)“. Paveikslo centre pavaizduotas vyriškis, statiškos pozos, tiesaus romaus žvilgsnio. Jo veidas padalintas pusiau vertikalia linija, sudaryta iš šautuvo vamzdžio, žyminčio kovos už laisvę ryžtą. Vyriškio veidą išskaido ir per jį perlieta kruvina juosta. Jos tamsus raudonis simbolizuoja ant Kudirkos krentantį sovietinio teroro šešėlį. Sunku pasakyti ar autorius siekė realistiškai atvaizduoti Simo Kudirkos portretą. Palyginus su fotografijomis, daug panašumų nerandama. Būtų galima teigti, kad autoriui labiau rūpėjo akcentuoti idėjas supančias šią asmenybę – nepažaboto laisvės troškimo, bebaimio herojaus ir kitų taurių vertybių personifikacija.

Paveikslo apačioje, tarp jūros bangų, vienas priešais kitą įtalpinti du laivai, kairėje Amerikiečių „Vigilant“, dešinėje – „Sovetskaja Litva“. Virš Amerikiečių laivo vaizduojamas Vašingtono rūmų Kapitolijus ir garsioji Laisvės statula, o virš sovietų, kaip atitikmuo, nepriklausomos Lietuvos simboliai. Tai Karo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia bei J. Zikaro „Laisvės“ skulptūra. Šie objektai, taip pat kaip ir paveikslo herojus, paskendę raudonų juostų ir liepsnų šešėlyje. Virš istorinio siužeto – švelnių, pastelinių spalvų sūkuriai. Tarp kurių galima įžvelgti miniatiūrines kolonų eiles, arkadas ar net saulės spindulių motyvus. Galbūt tai užuomina į šviesesnės ateities galimybę ar net į besiformuojančios „laisvos valstybės“ idėją.

Pats Jurgis Juodis šį kūrinį apibūdino kaip Simo Kudirkos odisėją. Taip prilygindamas lietuvio šuolį į laisvę su senovės graikų herojiniu epu.