Įdomieji parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatai – religiniais motyvais puošti šarvai ir ginklai
Ginklų ir šarvų puošybą žinojo daugelis pasaulio kultūrų ir ši tradicija buvo paplitusi visur, kur tik žmonės gyveno.
Jei žemesnio rango ir ne tokie turtingi kariai ir vadukai savo ginklus ir šarvus puošdavo – ir tai ne visuomet – minimaliai, turtingi didikai ir elitiniai karvedžiai mėgdavo savo kasdienius palydovus dekoruoti itin gausiai ir detaliai. Detaliomis scenomis, sudėtingais ornamentais, brangiais ar pusbrangiais akmenimis meistriškai išpuošti ginklai ir šarvai liudydavo savininko galią ir turtą. Neretai puošyba išreikšdavo savininko religinius įsitikimus.
Tikriausiai ne vienas tokių ginklų iš šarvų savininkas tikėjo, jog pavaizduoti šventieji apsaugos jį nelengvame karvedžio gyvenime. Vieni nešioja kryželius ant kaklo, o turtingiausiai ir iškiliausiai didikai juos turėjo išgraviruotus ant savo šarvų ir ginklų.
Religiniai motyvais dekoruotą turtą mėgo ir Abiejų Tautų Respublikos karvedžiai iš rytinių valstybės žemių. Šie karo vadai, kilę ir dabartinių rytų Lenkijos ir Ukrainos teritorijų, savo kasdieniame gyvenime jungė Rytų ir Vakarų kultūras. Natūralu, jog ir ginklų bei šarvų puošyboje atsispindėjo Vakarų pasauliui žinomos idėjos, pabarstytos rytietiškais prieskoniais.
Todėl šventųjų graviūros ant šarvų ir ginklų yra stačiatikiškos, puošyba – su rytietiškos estetikos bruožais, o patys karo vadai portretuose – su čiuprynomis ir atitinkamais drabužiais.
Pirmojoje nuotraukoje – krūtinšarvis, puoštas Nukryžiuotojo scena. Europa, XVI a. II pusė. Krūtinšarvį parodai paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus.
Antrojoje nuotraukoje – kardo geležtė, kurią, anot pasakojimo, Konstantinopolio patriarchas dovanojo Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Sobieskiui už turkų sumušimą prie Vienos 1683 m. Geležtę parodai paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus.
Trečiojoje nuotraukoje – husarų krūtinšarvis. Abiejų Tautų Respublika, XVII a. Dekoruotas išgraviruotu ir paauksuotu Mergelės Marijos su kūdikiu Kristumi atvaizdu. Krūtinšarvį parodai paskolino Lvivo istorinis muziejus.
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.
Detalesnė informacija apie tai ir registracijos forma – nuorodoje komentaruose. Artimiausia ekskursija – jau liepos 3 dieną, 17:30.
Registruotis į liepos 3 dienos ekskursiją galite čia.