Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – husarų skydas
Po Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533-1586) reformų husarai buvo apginkluoti ilgomis ietimis ir šarvais ir tapo sunkiąja kavalerija. Husarams teko stoti į daugybę mūšių prieš turkus, rusus, švedus. Dėka savo meistriškumo šis kariuomenės kumštis dažniausiai sugebėdavo įveikti net ir gerokai gausesnę priešo kariauną.
Skirtingai nuo kitų šalių kariuomenių, Abiejų Tautų Respublikos husarai atliko ne pagalbinį darbą (kuris taip pat yra labai svarbus, nenuvertinkime to), o buvo pagrindine smogiamąja jėga. Gerai šarvuoti ir ginkluoti keturių metrų ilgo ietimis, jie varė priešams siaubą ir buvo laikomi vienomis grėsmingiausių kavalerijos pajėgų visoje Europoje. Žinoma, dalį sėkmės sudarė ne tik kovingumas, ginkluotė ir meistriškumas, tačiau ir tai, ką galėtume vadinti to meto psichologinėmis operacijomis: didžiuliai sparnai, šarvus puošiantys kailiai,
Sparnuotieji husarai pasižymėjo daugybėje pergalingų Abiejų Tautų Respublikos XVI-XVII a. mūšių. Visgi turbūt 1683 m. pergalė Vienos mūšyje prieš turkus yra švenčiama labiausiai. Tai buvo antras kartas, kuomet Osmanų imperija bandė užimti Vieną, tačiau Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono III Sobieskio sudaryta kariuomenė, kurios gretose kovėsi husarai, tam šiai invazijai užkirto kelią. Šių pajėgų dėka Osmanų imperijai nepavyko galutinai užimti Vienos, o tai pažymėjo ir osmanų dominavimo Rytų Europoje pabaigą.
Mūšio lauke raitą husarą saugojo ne tik šalmas ir šarvai, tačiau ir toks ištęstas skydas. Lengvu ir nedideliu skydu buvo ne tik patogus atrėminėti smūgius raitomis, tačiau ir ilgoji dalis viršuje saugojo kaklą nuo kardo kirčių. Taip pro nukirstą skydo kampą buvo patogu smūgiuoti atgal. Taip pat, laikant tokį skydą, ta pačia ranka buvo galima valgyti žirgą.
Husarai ilgainiui tapo nebereikalingi, kuomet ištobulėjo įvairios mobilios dygliuotos užtvaros, šaunamieji ginklai, o XVIII a. antrojoje pusėje jie tapo tiesiog per brangiais išlaikyti.
Šį geležinį XVI a. pirmosios pusės kniedytą ir nukaltą skydą parodai paskolino Trakų istorijos muziejus.
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.
Detalesnė informacija apie tai ir registracijos forma – nuorodoje komentaruose. Artimiausia ekskursija – jau rugpjūčio 21 dieną, 17:30.
Registruotis į rugpjūčio 21 dienos ekskursiją galite čia.