2024-07-18
Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – Konstantino Ostrogiškio portretas
Per motinos liniją iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo kildinamas Konstantinas Ostrogiškis gimė 1460 m. kovo 2 d. Volynės regiono Ostrogo pilyje.
1497 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiuoju vadu. 1507 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Senasis pavedė jam eiti Volynės maršalo ir Lucko seniūno pareigas, faktiškai paskirdamas monarcho vietininku pietvakarinėse LDK žemėse. Nuo 1511 m. ėjo Vilniaus kašteliono (pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojo) pareigas, nuo 1522 m. – Trakų vaivados. Tai buvo vienas įtakingiausių savo laikotarpio valstybės veikėjų.
1500 m. gegužę Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III nutraukė „amžinąją taiką“ su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštystes ir neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę. Kažkur girdėta, pažįstama ir panašu į įprastą Rusijos elgesį? Maskvėnų kariuomenė buvo gausesnė ir Konstantino Ostrogiškio vadovaujamos pajėgos Vedrošos mūšyje (dab. Smolensko sritis Rusijoje) buvo nugalėtos, o pats Ostrogiškis pateko į priešų nelaisvę.
Tai buvo didžiausia iki tol Maskvos pergalė prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Vedrošos mūšis buvo tik vienas iš dviejų Konstatino Ostrogiškio pralaimėjimų. O mūšių patirtį jis turėjo nemenką – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius vedė į 33 mūšius. 1507 m. Slucko, 1512 m. Višnioveco, 1527 m. Kameneco mūšiuose jo vadovaujamos pajėgos mušė totorius, o garsiajame Oršos mūšyje 1514 m. – maskvėnus.
Nors šiame garsiame mūšyje ir buvo prarastas Smolenskas, kuris bus atsiimtas tik po beveik šimto metų, jis sužlugdė karinį aljansą prieš Lenkiją ir Lietuvą bei kuriam laikui pristabdyti rusų puolimai.
Po Oršos mūšios vilniečiai tapo įspūdingo karo triumfo žygio liudininkais. Į Vilnių, griaudint pabūklų salvėmis, pro neseniai pastatytus miesto gynybinių mūrų rytinius vartus (dabar Aušros Vartai) iškilmingai įžengė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis kartu su mūšio didvyriu K. Ostrogiškiu.
Mirė Konstantinas Ostrogiškis 1530 m. rugsėjo 11 d. ir yra palaidotas Kyjivo Pečoros Lavros Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų cerkvėje.
Vienas ryškesnių gabaus karo vado ir valstybės veikėjo įamžinimas dabartinėje Ukrainos kovoje su Rusijos įsiveržėliais – jo vardu pavadinta Ukrainos kariuomenės mechanizuotoji brigada.
Šį XVII a. Konstantino Ostrogiškio portretą parodai paskolino Lvivo istorijos muziejus.
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.
Artimiausia ekskursija – jau liepos 24 dieną, 17:30.
