Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – landsknechtų durklas

Dažno ausiai neįprastas ir liežuviui nepatogus tarti landsknechto terminas yra vokiškas sudurtinis žodis. „Land“ reikia šalį/žemę, o „knecht“ – samdinį. Šių vokiečių kilmės samdinių tradicija klestėjo XVI-XVII a.

Samdinių buvo įvairių ir įvairiose kariuomenėse, bet būtent landsknechtai žinomi nuo XV a. pabaigos, kuomet Šventosios Romos imperatorius Maksimiliamas I (1459-1519) pašaukė vyrus tarnauti už pinigus. Iš pradžių jie turėjo vykdyti tik policines funkcijas, bet netrukus išmoko šveicarų karinio rengimo ir kovos meno. Netrukus šių samdinių buvo Habsburgų Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šventosios Romos Imperijoje ir kitose valstybėse. Europos kariuomenių pėstininkų gretose jų tarnavo tikrai nemažai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai taip pat dairėsi, kas vyksta Vakaruose, todėl landsknechtai samdyti ir Vilniuje. Valdovo saugoti atvykstantys užsieniečiai turėjo sumažinti interesų grupių įtaką valdovo aplinkai ir nužudymo riziką.

Yra duomenų, jog XVI a. pradžioje už Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1461-1506) saugumą tiesiogiai buvo atsakingi šeši landsknechtai, kuriuos 1501 m. pakeitė šveicarų samdiniai. Vėlesni valdovai taip pat noriai naudojosi landsknechtų paslaugomis. Garsusis Steponas Batoras (1533-1586) savo valdymo laikais taip pat skatino LDK dažniau remtis samdomų landsknechtų ir vengrų daliniais.

Šių vokiečių kilmės samdinių, profesionalių karių, svarba augo visoje Europoje. Tam reikėjo reikalavo specifinio ir nuoseklaus pasirengimo, įgūdžių perdavimui buvo reikalingas tradicijos susiklostymas. Įprastai jie buvo ginkluoti arkebūzomis, ietimis, kalavijais ir kitais šaltaisiais ginklais. Landsknechtų daliniuose įprastai tarnavo nuskurdę bajorai, amatininkai, valstiečiai ir bedarbiai miestiečiai. Nors tai buvo gerai parengti kariai, tuo pačiu jie stokojo disciplinos. Pavyzdžiui, jų įprotis į karus vykti kartu su šeimomis disciplinai tikrai neatsiliepdavo geruoju. Visuomet buvo ir maišto rizika, jei samdiniai laiku negaudavo algų. Žmonių meilė laisvei, teisė nešiotis ginklą ir nepasitenkinimas dažnai sudarydavo pavojingą kokteilį.

Po Trisdešimties metų karo (1618-1648 m.) Europos valstybėms pereinant prie reguliarių kariuomenių, landsknechtai buvo vis mažiau reikalingi ir galiausiai visai išnyko.

Parodoje eksponuojamas XVI a. vidurio landsknechtų durklas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių.  

#sarmatųkarvedžiai

Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.

Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.

Artimiausia ekskursija – jau rugsėjo 4 dieną, 17:30.

Registruotis į rugpjūčio 28 dienos ekskursiją galite čia.