Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – XVII a. portretas

Portrete nutapytas Konstantinas Korniaktas (1582-1624) kilo iš bajorais tapusios Lvivo miestiečių giminės. Jis prisilaikė sarmatiškosios pasaulėžiūros, jungusius Rytų ir Vakarų pasaulius, todėl ir portretas nutapytas atitinkama sarmatiška maniera. Ir tai atsispindi Korniakto drabužiuose.

Pasižiūrėkime ir pasimokykime sarmatiškų madų.

Korniaktas apsirengęs rytietiškos tradicijos karmazininiu žiponu – ilgu susagstomu viršutiniu drabužiu. Žodį „žiponas“ greičiausiai daugelis yra girdėję. Juo rengtis buvo populiaru nuo XVI a., bet ties XVIII a. viduriu žiponas jau buvo išėjęs iš mados. Jį mėgo visų sluoksnių Abiejų Tautų Respublikos vyrai, tačiau tik turtingi bajorai galėjo sau leisti siūdintis žiponus iš brangesnių ir spalvingų medžiagų. Nenuostabu, kad šiuo metu žiponas yra išlikęs kaip lenkų ir ukrainiečių tautinių kostiumų dalis. Viena iš lietuvių tautinio kostiumo dalių, valstietiška sermėga, taip pat yra vėlyvesnė žipono atmaina.

Karmazinas – ypatingo raudonio gelumbės audinys audinys, mėgtas Abiejų Tautų Respublikos bajorijos.

Ant žipono Korniaktas yra apsigobęs sagutėmis dekoruotą ir kailiu muštą fereziją – platų vyrišką apsiaustą, siekiantį blauzdas. Ferezijos siūtos visai be apykaklių arba su labai žemomis. Pasmakrėje ferezija galėjo būti susegama puošnia sagtimi, kaip ir matoma šiame portrete. Kartais ferezijos buvo apsiūtos brangaus margu brangaus audinio pamušalu, derinamu prie žipono spalvos. Šiame portrete to nematyti, bet ferezijos vidinėje pusėje dar būdavo kabančios arba įmaunamos rankovės.

Prie puošnaus diržo prisegtas rytietiškas kardas (prabangiai ir įmantriai dekoruotų kardų ir kalavijų parodoje taip pat eksponuojama) išduoda Korniaktą buvus kariu.

Ar jau atkreipėte dėmesį geltonus aulinius batus! Dažnam XXI a. žmogui gali pasirodyti, kad tokie batai yra bereikalingas maivymasis ir ekstravagancija, tačiau šitoks apavas buvo to laikmečio husarų mada.

Tikriausiai daugelis yra matę žmogų, supykusį taip stipriai, jog norėtų kitą žmogų pagriebti už čiuprynos ir gera papurtyti. Piktasis žmogus „čiupyną“ vartoti galėjo netiksliai, kadangi tikroji čiupryna – pusiau skusta galva, buvo tradicinė Abiejų Tautų Respublikos vyrų šukuosena. Matant, kiek ukrainiečių vyrų čiuprynas nešioja dabar, akivaizdu, jog šukuosena populiarumo neprarado iki pat mūsų dienų.

Įdomi detalė portreto kairiajame apatiniame kampe – tuščias lapas, simbolizuojantis naują nobilitaciją (bajorybės suteikimą) ir pažadą, kad bajorų dinastiją pratęs ateities Korniaktų kartos.

Pomirtinį portretą 1635-1640 m. nutapė Lvivo dailininkas ir ikonų tapytojas Mykola Petrachnovičius-Morachovskis.

Beje, portrete nutapyto Konstantino Korniakto tėvas buvo taip pat Konstantintas Korniaktas (1517-1603), kilęs iš Kretos salos. Jis buvo įtakingas pirklys, prekiavęs ir su Šventosios Romos, tiek su Osmanų imperijomis, skolinęs pinigus karaliui Žygimantui Augustui, kitiems Lenkijos karaliams bei didikams. Būtent jis pradėjo Korniaktų dinastiją, kurios galią ir turtą liudija šeimos paveldas Lvive.

Šį gana didelį – 224×123 cm – portretą parodai paskolino Lvivo istorijos muziejus.

#sarmatųkarvedžiai

Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.

Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.

Detalesnė informacija apie tai ir registracijos forma – nuorodoje komentaruose. Artimiausia ekskursija – jau liepos 10 dieną, 17:30.

Registruotis į liepos 10 dienos ekskursiją galite čia.