Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – žirgo šarvai

Karo žirgai buvo šarvuojami dar senosiose valstybėse, tokiose kaip Senovės Persija, Seleukidų imperija, ankstyvoji Bizantijos imperija ir t.t. Viduramžių Europoje šarvuotas žirgas tapo ištisos riterystės tradicijos simboliu. Puošnūs, pilnai žirgo kūną uždengiantys, šarvai ne tik atliko apsauginę funkciją, tačiau ir pabrėžė žirgo šeimininko galią ir įtaką. Estetiškai puoštas metalinis ar odinis žirgo šarvų komplektas netgi galėjo būti puikia diplomatine dovana.

Mūšio lauke kavaleristai, apsisaugoję tokiais puošniais ir saulėje blizgančiais šarvais, savo greičiu ir kovine galia priešo pėstininkams turėjo kelti nemažai siaubo. Prisiminkime puošniai šarvuotus Abiejų Tautų Respublikos husarus ir jų sunkiai įveikiamų karių reputaciją.

Tiek kario, tiek žirgo gražumą ir estetinę vertę apspręsdavo keletas bruožų: metalo kniedymas ir lankstymas, jo raižymas detaliais raštais ir ornamentais, papildomų puošybos elementų buvimas (plunksnos, puošnios plokštelės ir t.t.).

Dekoruojant žirgo galvos šarvus, daugiausia dėmesio buvo kreipiama į žirgo kaktos sritį. Matomiausioje vietoje galėjo būti metalinis ragas, spyglys, ornamentais puošta plokštelė. Galėjo būti ir šitoks nedidelis spygliukas, kaip matomas šioje nuotraukoje.

Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejuje galima pamatyti keletą skirtingų žirgo galvos šarvų. Jie yra pagaminti XVI a. Osmanų imperijoje.

Nuotraukoje matomus šarvus parodai paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus.

#sarmatųkarvedžiai

Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.

Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.

Detalesnė informacija apie tai ir registracijos forma – nuorodoje komentaruose. Artimiausia ekskursija – jau liepos 17 dieną, 17:30.

Registruotis į liepos 17 dienos ekskursiją galite čia.