Įdomusis „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – valdovo Stepono Batoro portretas

1558-1583 m. liepsnojęs Livonijos karas buvo ilga karų serija tarp Maskvos ir Danijos-Norvegijos, Švedijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės dėl buvusių Livonijos ordino teritorijų valdymo. Tuo pačiu Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei tai buvo vienas lemtingiausių karų. Nors viskas baigėsi paliaubomis, kurios galutinai netenkino nė vienos pusės, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įveikė didžiulę grėsmę.

Šiuose karuose itin pasižymėjo Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras (1533-1586).

1580 m. vasaros – rudens kampanijoje S. Batoro vadovaujama kariuomenė paėmė maskvėnų Veližo, Usviatės, Jeziaryščių ir Velikije Luki tvirtoves. Šiais veiksmais siekta Livonijoje esančią priešo kariuomenę atkirsti nuo motininės teritorijos. Siekdamas sukaustyti maskvėnų pajėgas, galėjusias ateiti į pagalbą Livonijoje strigusioms pajėgoms, S. Batoras rengė žygius į rytus vieną po kito.

Apie 1580-ųjų kampaniją istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899-1997) rašė: „[1580 m.] rugpjūčio mėn. 31 d. prasidėjo Velikije Luki puolimas ir rugsėjo mėn. 6 d. didžioji tvirtovė buvo paimta. Netrukus mūsų kariuomenė atsiėmė beveik visas Polocko ir Vitebsko žemes, kurias rusai buvo nuo Lietuvos atplėšę.

Tada Ivanas IV nusigando kaip reikiant, pradėjo pats Batorą vadinti broliu (prieš tai, kai tik išrinktasis valdovas jį sveikinimo raštu taip pavadino, šis tyčiojosi, kaip tasai menkas Transilvanijos vaivada drįsta jį, Maskvos carą, taip šeimyniškai vadinti!), o jo pasiuntiniai, prašydami taikos, sekiojo paskui jį iš vienos karo stovyklos į kitą.

— Nesitaikysime, kol neišsikraustysite visai iš Lietuvos! — buvo tvirtas Batoro atsakymas.“

Istorikė pažymi, jog Velikije Luki kampanijoje dalyvavo ir tuomet dar visai jaunas Leonas Sapiega (1557-1633). Po sėkmingo puolimo pradėta Pskovo apgultis. Šis miestas buvo strateginiu trečiosios kampanijos tikslu. Tvir­to­vė prieš­ino­si at­kak­liai ir pa­im­ti jos ne­pa­vy­ko. Ta­čiau mask­vė­nams taip pat ne­pa­vy­ko nei nu­im­ti ap­gul­ties, nei su­si­jung­ti su jų pa­jė­go­mis Li­vo­ni­jo­je.

Šį valdovo Stepono Batoro portretą XVIII a. nutapė nežinomas dailininkas. Parodai jį paskolino Šiaulių „Aušros“ muziejus.

#sarmatųkarvedžiai

Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.

Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.

Artimiausia ekskursija – jau rugsėjo 11 dieną, 17:30.

Registruotis į rugsėjo 11 dienos ekskursiją galite čia.