Juozui Jakavoniui-Tigrui – 100!

Prieš šimtą metų, 1925 m. liepos 10 d., Merkinės valsčiaus Kasčiūnų kaime gimė Juozas Jakavonis. Pasirinkęs Tigro slapyvardį, jau devyniolikos metų įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. 1945 m. kartu su kitais partizanais tėvų namų kieme įrengė bunkerį, kuriame 1945-1946 m. veikė Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietė.

Bunkeryje gyveno ir dirbo tokie ryškūs Lietuvos partizanų vadai kaip Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. A. Ramanauskas-Vanagas prisiminimuose rašė, kad spausdinimo mašinėlę gavo būtent iš J. Jakavonio. Prisiminė, jog Tigras vykęs į Druskininkus dokumentų, bet grįžo iš stribų nugvelbęs rašomąją mašinėlę.

J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą. Jis taip pat platino partizanų spaudą. Būtent su partizanų spauda jį 1946 m. gruodžio 8 d. kaimyno kieme ir suėmė NKVD.

A. Ramanauskas-Vanagas Merkio rinktinės štabo dienoraštyje apie tai rašė: „sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.

Į kruvinus okupantų nagus pakliuvusiam J. Jakavoniui-Tigrui teko iškęsti visą sovietų represinių struktūrų pragarą: tardymus ir kankinimus Merkinės milicijos rūsyje, Varėnoje ir Vilniaus MGB, lagerį ir tremtį. 1947 m. kovo 27 d. sovietų karo tribunolas partizaną nuteisė dešimčiai metų kalėjimo lageryje ir penkeriems metams tremties.

Tardymų metu neišdavęs nė vieno bendražygio, J. Jakavonis kalėjo Kolymoje (Magadano sr.) ir atbuvo tremtį Grigorjevkoje (Krasnojarsko kr.). Į Lietuvą grįžo tik 1959 m.

Lietuvai laisvėjant, J. Jakavonis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Šalia jo namų buvo atkastas minėtas partizanų vadavietų bunkeris. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis aktyviai dalyvavo įvairiuose partizanų pagerbimo renginiuose, nemažai dalinosi prisiminimais ir dalino interviu. Mirė 2021  m. lapkričio 23 d.