Kabutis „Raitelis su žirgu“

Dar akmens amžiaus laikotarpiu įvairius gyvūnų pavidalus ar žmogaus veidus mūsų protėviai vaizdavo papuošaluose iš akmens, gintaro ar kaulo. Kai kurie gyvūnai buvo šventi, todėl imta juos garbinti. Vienas iš jų – žirgas. Mūsų protėviai tikėjo, kad mirusiajam dausose prireiks visko, kuo naudojosi būdamas gyvas, tad žirgas tapo aktualus. Kita vertus, žirgų aukų randama tik diduomenės kapuose. Kiti tenkinosi ritualinėmis žirgų kūno dalimis, pvz.: galva, kanopomis, dantimis. Žirgo vaidmenį senovės lietuvio gyvenime imta tapatinti net su vikingų ir skitų tradicijomis. Visgi realų lietuvių požiūrį į šiuos gyvūnus atskleidžia Marvelės kapinyno radiniai, saugomi muziejuje. Artefaktų su žirgo pavaizdavimu Lietuvoje rasta labai mažai. Žirgo pavidalo kabučiai dažni radiniai finougrų ir slavų paminkluose, o raitelio atvaizdas žinomesnis Skandinavijos vikingų laikų dailėje. Tačiau žymiausias ir geriausiai atspindintis Lietuvos, kaip valstybės, užgimimą yra muziejaus archeologijos salėje eksponuojamas kabutis – raitelis su žirgu. Manoma, jog tai pirmasis mūsų valstybės herbo Vyčio atvaizdavimas mene.

Šis kabutis datuojamas XI – XII a. Eksponatas rastas 1932 metais su kitomis sudeginto kapo liekanomis 25 cm gylyje Didvyčių (Jazdaičių, Plungės raj.) žvyrduobėje, arti Plungės. Matmenys: ilgis nuo galvos iki uodegos 3,4 cm, aukštis nuo raitelio galvos iki arklio kojų galo 2,9 cm. Į muziejaus rinkinius pateko XX a. 4 dešimtmetyje.