Karinėje teritorijoje – dėmesys kultūros paveldo išsaugojimui

Daugiau nei prieš 100 metų įkurta Karo medicinos tarnyba, iš pradžių vadinta Sanitarijos skyriumi, buvo svarbiausia gydymo įstaiga Kaune. Tiek 1919–1923 m., tiek per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį ji buvo centrinė karių sveikatos tikrinimo, gydymo ir sanitarinio personalo mokymo vieta Lietuvoje. Pagrindinis šio skyriaus tikslas buvo išlaikyti gyvąją kariuomenės jėgą, saugant jos sveikatą, globojant ir gydant sužeistuosius. 1927–1933 m. atlikus ligoninės rekonstrukciją, dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninė tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Į ją ne tik periodiškai buvo komandiruojami pasitobulinti kariuomenės dalių gydytojai, bet ir šios ligoninės gydytojai buvo siunčiami tobulintis į Vakarų Europos karo ligonines. Būtent šioje karo ligoninėje dirbę medikai, tapo profesoriais ir sudarė pagrindą įsteigti Medicinos institutą, iš ko vėliau išaugo ir Kauno klinikos.

Pirmuoju Sanitarijos skyriaus viršininku paskirtas generolas Vladas Nagevičius buvo garsus gydytojas, archeologas, Karo muziejaus ir karininkų ramovės įkūrėjas. Jis buvo įžvalgus karininkas, suprantantis, kad siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, piliečiai turi suvokti, ką reikia ginti. Todėl valstybės istorijos reikšmė ir globa buvo jo rūpestis.  

Turėdama gilias ištakas, dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, kaip ir tarpukariu, taip ir dabar yra svarbi karių sveikatos priežiūros vieta. Šioje teritorijoje įsikūrę ir trys Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniai – archeologijos, meno ir istorinių daiktų.

„Vienas didžiausių ir vertingiausių – archeologijos rinkinys – pradėtas kaupti prieš 100 metų. Šiuo metu jame saugoma virš 45 000 archeologinių radinių iš visos Lietuvos. Šiame rinkinyje saugoma ir gen. V. Nagevičiaus sukaupta archeologijos rinkinio kolekcija ir tyrinėjimų medžiaga. Meno rinkinyje saugoma daugiau nei 1700 muziejinių vertybių: tapybos, skulptūros, taikomosios dailės ir grafikos kūriniai. Šiuo metu rinkinyje sumontuotos aukščiausius standartus atitinkančios slankiojančios meno saugojimo sistemos. Minėtoje teritorijoje įsikūręs ir dar vienas – istorinių daiktų rinkinys. Iš kitų muziejaus rinkinių jis išsiskiria savo specifika – čia sukaupti ir saugomi skirtingų rūšių, medžiagų eksponatai, o rinkinio pasididžiavimu galima įvardinti – Nepriklausomybės kovų laikus menančias muziejines vertybes: pirmosios karinės uniformos, pulkų vėliavos, karo trofėjai. Šiuo metu daiktų rinkinyje yra saugoma daugiau 18 000 eksponatų. Karo medicinos tarnybos teritorijoje įrengtose muziejaus saugyklose įkurta ir dalis ginklų rinkinio, kuriame saugoma artilerijos ginkluotė. Šalia rinkinių pastato įkurtos restauravimo dirbtuvės, kuriose restauruojamos ne tik Karo muziejaus, tačiau ir kitų Lietuvos muziejų, kolekcininkų kaupiamos ir  saugomos kultūros vertybės.

Dėl šių rinkinių svarbos pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui bei vienos svarbiausių struktūrų –  Lietuvos kariuomenės – istorijos išsaugojimui, viena iš muziejaus funkcijų ir yra ne tik išsaugoti, bet būti ir atviru muziejumi – bendradarbiaujant su archeologais, mokslininkais, akademine bendruomene, supažindinti visuomenę su turimomis vertybėmis ir jų atskleidžiamomis istorijos detalėmis“, – apie Karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūrusių Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių svarbą kalbėjo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.

Atsižvelgiant į kilnojamos ir nekilnojamos kultūros paveldo išsaugojimo svarbą, šiuo metu įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kurio dalį finansuoja Krašto apsaugos ministerija. Įgyvendinus šį projektą bus padidinta pastato energetinio naudingumo klasė nuo dabartinės F iki C, sumažintas metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o muziejinės vertybės bus saugomos tam pritaikytoje aplinkoje.

Šiuo metu saugyklose sumontuotos naujos saugojimo sistemos, sutvarkyta šildymo sistema, vandentiekis, kanalizacija, įrengta viena moderniausių gaisro gesinimo sistemų. Projektą planuojama baigti 2022 m. gegužės mėnesį. Jį įgyvendinus Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniai taps atviri lankytojams, planuojama organizuoti temines ekskursijas, bendradarbiaujant su universitetais, Lietuvos ir užsienio muziejais organizuoti konferencijas, atlikti mokslinius tyrimus.