Karinis jūrų laivynas mini 84-ąsias įkūrimo metines

1935 m. rugpjūčio 1 d. naujojo kariuomenės vado pulkininko Stasio Raštikio įsakymu buvo oficialiai įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, o jo pirmasis laivas buvo Prezidentas Smetona. Krašto apsaugos ministerijai perėmus laivą savo žinion jis tapo mokomuoju karo laivu. Vadu paskirtas iki tol buvęs laivo prižiūrėtojas mjr. Antanas Kaškelis. Tokiu būdu jis tapo ir pirmuoju Lietuvos karinio laivyno vadu.

1935 m. spalio 26 d. laivas pirmą kartą su karine įgula ir iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava išplaukė į jūrą. Karinio laivyno vėliavos pagrindu paimta Lietuvos tautinė vėliava, kurios viduryje – raudonas skydas su aukso spalvos Vyčio Kryžiumi. Tarpukario Lietuvos kariuomenės vadovybė puoselėjo planus plėsti karo laivyną, ateityje buvo numatoma įsigyti daugiau karo laivų – minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų. 1936-1938 m. Prezidentas Smetona kasmet 10-12 kartų išplaukdavo į jūrą, paruošė kelis šimtus jūreivių. Tuo metu tai buvo vienintelis karo laivas, kuris atliko mokomąsias užduotis, ruošė karo jūrininkų rezervą. Laivo populiarumas visuomenėje augo, jį lankydavo tūkstančiai žmonių iš tolimiausių Lietuvos kampelių, jis buvo svarbus ugdant jūrinę savimonę. Laivas lankėsi Liepojoje, kur buvo remontuojamas ir perginkluojamas, o tolimiausias jo išvykos punktas buvo Gotlando sala.

Pradėjus formuoti Lietuvos karinį jūrų laivyną, iškilo būtinybė aprengti jūrininkus lietuviškomis jūreivių uniformomis. Galutinis uniformos variantas buvo patvirtintas 1936 m. kovo 17 d. Sukurtoji uniforma buvo klasikinio modelio, kuris dominavo daugelyje pasaulio valstybių, ir išsiskyrė tik keliais lietuviškais simboliais. Kasdienei uniformai pasirinkta tamsiai mėlyna spalva, o išeiginei – balta. Jūreiviai dėvėjo jūreiviškas kepuraites su užrašu ant lankelio L.K.L Prezidentas Smetona ir apvalia kokarda, kurioje buvo Vytis raudoname fone. Jūreiviai ant švarkų segėjo tradicines mėlynas jūrinukes, kurių kampuose įsiūti Gediminaičių stulpai.

Šiuo metu Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai skiriami tarnauti į įvairias tarptautines karines institucijas bei dalyvauti operacijose, pavyzdžiui, tarptautinėse karinėse jūrų operacijose prieš piratavimą Indijos vandenyne. Karinės jūrų pajėgos yra atviros ir šalies visuomenei. Karo laivų flotilė yra vienas labiausiai žmonių lankomų kariuomenės dalinių. Kasmet čia atvyksta nuo 80 iki 100 grupių.

Daugiau apie karo laivyną galite skaityti virtualioje parodoje „Jūrinės valstybės labui“.