Karo muziejaus archeologijos rinkinys – reikšmingų tyrimų vieta
Vytauto Didžiojo karo muziejus šiemet švenčia šimto metų jubiliejų. Jį įkūrė generolas Vladas Nagevičius – ne tik karo medicinos pradininkas Lietuvoje, bet ir žymus archeologas, ištyręs Apuolės, Impilties piliakalnius ir Prišmančių kapinyną. Pirmojo muziejaus vadovo iniciatyva, kartu su muziejaus įkūrimu, 1921 m., ir buvo pradėtas formuoti archeologinių muziejinių vertybių rinkinys. Per šimtmetį jų sukaupta daugiau nei 45 tūkstančiai. Archeologinės muziejinės vertybės šiuo metu saugomos sparčiai atnaujinamame muziejaus fondų pastate – senojoje karo medicinos ligoninėje, esančioje daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje.
Muziejaus rinkinys dėl savo plataus vertybių spektro yra dažnai lankomas Lietuvos ir užsienio mokslininkų, jame atliekami tarpinstituciniai tyrimai, kompleksiškai tvarkomi ir tiriami kapinynų radiniai. Šiemet toliau tęsiamas bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu tiriant vario metalurgijos raidą baltų genčių areale. Tyrimams naudojami modernūs neinvaziniai metodai leidžia atrakinti baltų juvelyrų technikas ir atsakyti į klausimus, kaip jiems pavykdavo kurti tokius papuošalus, kurių techniką ne visada pavyksta atkartoti ir šiandienos meistrams.
Nenutolstant nuo juvelyrikos temos, svarbu paminėti, kad muziejus savo šimtmečio proga gavo ypatingą dovaną – vyriausiosios Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologės vykdyto tyrimo atsakymus. Muziejaus rinkiniuose saugoma itin puošni antkaklė – tikras lobis. Ji pagaminta ne tik iš išskirtinai aukštos prabos sidabro, bet ir inkrustuota ne stiklu, o brangakmeniais – kalnų krištolu.
Šiemet savo tyrimus naujai monografijai muziejaus archeologijos rinkiniuose atliko ir Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rasa Banytė-Rowell, rinkinys buvo atviras ir Vilniaus, Klaipėdos, Varšuvos universitetų studentams, rengiantiems savo tiriamuosius darbus, skirtus tirti tiek Romos imperijos laikų lobiams, tiek Baltų genčių laidojimo papročiams.
Be tiriamųjų darbų, archeologijos rinkinyje nuolat atliekami saugomų vertybių restauravimo, konservavimo darbai. Muziejus šiemet laimėjo projektą, teiktą Lietuvos kultūros tarybai, kurį įgyvendinus bus konservuoti visi Šilelio kapinyno radiniai, rasti 1962 m. archeologinių tyrimų metu. Šis kapinynas išsiskiria gausiais ir gerai išsilaikiusiais tekstilės radiniais su baltiška ornamentika. Sistemiškai konservavus šias vertybes, mokslininkams atsivers galimybė kompleksiškai tirti itin svarbią, bet dar mažai pažintą Lietuvos istorijos dalį.