Karo muziejaus sodelyje paminėtos 140-osios brg. gen. Vlado Nagevičiaus gimimo metinės

2020 m. birželio 17 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėtos 140-osios muziejaus įkūrėjo, žymaus Lietuvos gydytojo, archeologo, generolo, politinio ir visuomenės veikėjo Vlado Nagevičiaus gimimo metinės. Šia proga istorikė Aušra Jurevičiūtė skaitė pranešimą apie V. Nagevičių, sveikinimo žodį tarė muziejaus direktorė Rita Malinauskienė, grojo Karinių oro pajėgų orkestras. Kretingoje, ant V. Nagevičiaus kapo buvo padėtos gėlės.

Apie V. Nagevičių:

Vladas Nagevičius gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingos muitinės tarnautojo šeimoje. Baigęs Kretingos pradžios mokyklą, įstojo į Palangos progimnaziją. 1902 m. V. Nagevičius aukso medaliu baigė Rygos Aleksandro gimnaziją. Vėliau įstojo į Sankt Peterburgo archeologijos institutą, kurį baigė 1904 m., po to į Karo medicinos akademiją. 1905 m. jis dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje, o grįžęs į Palangą platino jo nutarimus, ragino mokinius nesileisti rusinamiems. Už tai Kretingoje rusų žandarų buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. 1910 m. V. Nagevičius tarnavo Baltijos kariniame jūrų laivyne. Plaukiojo karo laivu „Rion“, kononieriumi „Chrabryj“, buvo šarvuočio „Slava“ vyresnysis gydytojas, turėjo papulkininkio laipsnį. 1917 m. Peterburge Lietuvių karių suvažiavime ir Lietuvių Seime V. Nagevičius, atstovaudamas Helsinkio lietuviams kariams, pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. Tais pačiais metais buvo perkeltas tarnauti į Juodosios jūros laivyną. 1918 m. Kryme subūrė lietuvius pabėgėlius ir su jais liepos mėnesį grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje.

Įkūrė Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugiją (joje aktyviai dalyvavo žmona Veronika), komitetą Kauno invalidams šelpti (pats jam vadovavo apie 20 metų). Rūpinosi ne tik sužeistų karių gydymu, protezais, bet ir įsteigė dirbtuves, kuriose jie galėjo mokytis amatų. Iš karo invalidų subūrė pučiamųjų orkestrą ir Karo muziejaus garbės sargybą. Įsteigė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, Lietuvos karininkų ramovę, rūpinosi jos rūmų statyba Kaune. Įkūrė gyvūnų globos draugiją, Lietuvai pagražinti draugiją, lietuvių-suomių ir latvių-lietuvių draugijas. 1923 m. įsteigė Jūrininkų mokyklą, Lietuvos jūrininkų sąjungą, buvo jos pirmininkas. 1922 m. išrinktas ką tik įsteigtos sporto sąjungos pirmininku. Ypač daug pastangų Vladas Nagevičius skyrė Karo muziejaus Kaune steigimui.