Karo muziejui perduota saugoti Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kovinė vėliava

Vėliava – valstybės atributas, jos valstybingumo ir nepriklausomybės simbolis. Lietuvos Respublikos kariuomenės daliniai, mokymo įstaigos turi savo vėliavas, kurios primena kiekvienam kariui šventą pareigą tarnauti Lietuvos Respublikai.

„Džiaugiuosi, kad išlaikome tradicijas ir nuo pat muziejaus įkūrimo glaudžiai bendradarbiaujame su  Lietuvos kariuomene. Taip galime ne tik puoselėti karybos istoriją, išsaugoti šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės istoriją, bet tuo pačiu šviesti pilietišką ir patriotišką visuomenę. Dėkojame Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui už muziejui perduotą vieną svarbiausių dalinio simbolių“,- sakė muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.

Bataliono vėliavos ištakos siekia 1928 metus. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1928 metų rugsėjo 29 dieną II ulonų pulkui suteikė Didžiosios kunigaikštienės Birutės vardą. Tą pačią dieną ulonams buvo įteikta pulko vėliava su įrašytu šūkiu „Garbingi bočių žygiai tebūna mums gyvenimo rodyklė”. Vėliavoje pavaizduota kunigaikštienė Birutė ir Vytis. Tai yra tuometinės vėliavos kopija, tik su skirtingomis datomis. Vėliavą batalionui išsiuvinėjo Alytaus Dailiųjų amatų mokyklos mokiniai. 1994 m. lapkričio 14 d. Birutės batalionui įteikta kovinė vėliava.

Nuo senų laikų karinė vėliava palaikė karių kovinę dvasią. Ji turėjo praktinę ir simbolinę prasmę – mūšyje pagal ją kariams būdavo lengviau orientuotis, jos praradimas – vienas didžiausių moralinių smūgių karvedžiams ir kariams, o priešams vertingas karo grobis. Vėliavą praradęs dalinys buvo išformuojamas. Iki XX a. vėliava padėdavo kariams manevruojant greitai susirinkti ir pasitraukti iš mūšio lauko, persirikiuoti ir vėl atakuoti priešą. Kariuomenės vėliavos – brangus kiekvieno kariuomenės dalinio turtas, garbės ir idealų simbolis, dalinio siela, įsipareigojimas aukoti gyvybę, nuolatinis priminimas ginti valstybės laisvę. Ji yra garbės ženklas, vėliavoje slypi dvasios ir vienybės galia. Šiandien karinės vėliavos tęsia Lietuvos kariuomenės tradicijas, išlikusios relikvijos – tiesioginis ryšys su šlovinga Lietuvos kariuomenės praeitimi.