Karo muziejus tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene

Siekdamas ugdyti visuomenės patriotiškumą, kaupti ir saugoti Lietuvos karybos vertybes, supažindinti visuomenę su jos istorija, Muziejus glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, tokiu būdu užtikrinant istorinių žinių tęstinumą. Bendradarbiavimas svarbus ne tik organizuojant renginius ar perduodant saugoti šiuolaikinės kariuomenės ženklus, ekipuotę ar ginklus, bet ir šviečiant karius karybos istorijos temomis – vedami seminarai Lietuvos kariuomenės daliniams, dalyvaujama konferencijose. Taip muziejus prisideda prie modernios kariuomenės kūrimo.

Muziejus nuo pat jo įkūrimo buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos kariuomene. Dar 1922 m.  išleistas įsakymas kariuomenei skelbė, kad Karo muziejaus kūrimas – bendras visos kariuomenės reikalas ir rūpestis. Buvo nurodyta kariuomenės dalių atstovams atvykti į Karo muziejų ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą renkant eksponatus Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės istorijos tematika, pulkų komisijos įpareigotos sustiprinti darbą šioje srityje. Ypač susirūpinta ginklų istorijos medžiagos rinkimu. Įsakyme numatyta į Muziejų vežti vadų ir pasižymėjusių karių paveikslus ir fotografijas, piešinius, raštus, įsakymus, charakterizuojančius dalies įsikūrimą, plėtimąsi, komplektaciją, kiek tai leidžia karo paslaptis, apdovanojimus, pasižymėjimus, oficialias iškilmes. Krašto apsaugos ministras kreipėsi ir į visus Lietuvos karius, kad jie rinktų senosios istorijos liekanas ten, kur jie gyvena ir kur tarnauja. Išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas į knygnešių veiklą, Lietuvos okupaciją Pirmojo pasaulinio karo metais, atskleidžiant Lietuvos sunaikinimo mastus ir surenkant okupantų valdininkų nuotraukas, uniformas, ginklus, nes šios medžiagos gali nelikti. Įsakymą pasirašė Krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus, Karo mokslo skyriaus viršininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius ir Karo muziejaus organizatorius gen. ltn. Vladas Nagevičius.

Išleidus įsakymą, Muziejaus rinkinius nuolat papildydavo nauji eksponatai. 1923 m. gegužės 19 d. Klaipėdos krašto Šilutės apskrities komendantas Jurgis Brūvelaitis padovanojo Muziejui tris šautuvus, kuriuos šauliai atėmė iš vokiečių, birželio 24 d. Antanas Kniukšta – Klaipėdos sukilimo metu iš priešo atimtą vokišką savitaisį 7,65 mm kalibro pistoletą Dreyse, policininko kardą, tris lengvuosius kulkosvaidžius – vieną 7,92 mm kalibro vokiečių MG 08/15 (Maxim), aušinamą vandeniu, ir du 8 mm kalibro prancūzų Chauchat, aušinamus oru. Eksponatus Muziejui rinko ir pats Jonas Basanavičius.

1936 m. vasario 16 d. per iškilmingą naujojo Karo muziejaus atidarymą, gen. ltn. V. Nagevičius savo inauguracinėje kalboje sakė: „Karo muziejus įsikūręs tautos ir valstybės aukomis įrengtuose didinguose rūmuose, ir ateityje rodys, kad lietuviai, per amžius budėję, laisvę laimėjo tik per aukas ir pasišventimą, muziejus ugdys kariuomenėje ir visuomenėje tautinį susipratimą, tėvynės meilę ir pasiryžimą ginti nepriklausomybę“. 1922 m. prasidėjęs glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos kariuomenės ir Karo muziejaus išliko ir iki šių dienų.