Kas bendro tarp karaliaus Jogailos ir VDU Botanikos sodo?

Mokslas yra šviesa!

Todėl šiandien prisimename Krokuvos Jogailos universitetą. 1364 m. Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis (1310-1370) pagal itališkų Padujos ir Bolonijos universitetų modelį įkūrė Krokuvos akademiją su trimis fakultetais: Laisvųjų menų, Medicinos ir Teisės.

Lygiai prieš 625 metus, 1400 m. liepos 26 d., mums pažįstamas Lenkijos karalius Jogaila (1352-1434) mokslo įstaigą reformavo pagal Sorbonos universiteto modelį ir įkūrė Teologijos fakultetą. Taip akademija tapo universitetu.

Krokuvos universitetas Lietuvai svarbus ne tik dėl Jogailos.

Tuo laiku buvo sudarytos galimybės ir studijuoti ir lietuviams. Daugiausia tai buvo Lietuvos didikų, rėmusių universitetą, vaikai. Kitas lietuviškas akcentas – 1401 m. didžiojo kunigaikščio Kęstučio (1297-1382) anūkas Jonas Vaidutis (1365-1402) buvo išrinktas rektoriumi. Neilgam, nes kitamet mirė.

XV a. Krokuvoje studijavo apie 188 studentai iš Lietuvos.

XVI a. Krokuvoje studijavo 168 studentai iš Lietuvos, tarp kurių buvo lietuvių raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis (1509-1545) ir Stanislovas Rapolionis (1485-1545).

Minint kitus garsius Krokuvos universiteto studentus, dera paminėti astronomą ir matematiką Mikalojų Koperniką (1473-1543), istoriką Janą Dlugošą (1415-1480), Abiejų Tautų Respublikos valdovą Joną Sobieskį (1629-1696), apie penkis tūkstančius žydų nuo Holokausto išgelbėjusį diplomatą Henryką Slawiką (1894-1944), kompozitorių ir dirigentą Kšyštofą Pendereckį (1933-2009), Popiežių Joną Paulių II (1920-2005), prezidentauti baigiantį Andžejų Dudą. Ir daugybę kitų.

Bet grįžkime prie lietuvių.

XIX-XX a. sandūroje Krokuvoje studijavo menininkai Adomas Varnas (1878-1979), Justinas Vienožinskis (1886-1960) ir Petras Rimša (1881-1961), gydytojas Pranas Mažylis (1885-1966), Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886-1958) ir daugybė kitų šviesulių.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas kaunietiškas Krokuvos universiteto reliktas – universiteto filosofijos kursų klausytojo Liudo Vailionio kortelė – pažymėjimas. 1912 m.

Kodėl kaunietiška? Ogi todėl, kad Liudas Vailionis (1886-1939) buvo ne tik botanikas, Lietuvos Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto steigėjas ir profesorius, Šaulių sąjungos narys, botanikos ir biochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas, „Lietuvos botanikos žodyno“ sudarytojas ir leidėjas, bet ir vienas iš Botanikos sodo Aukštojoje Fredoje kūrėjų.

Bet ne tik tai: L. Vailionis buvo aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, gamtos žurnalo „Kosmos“ siela ir autorius, Lietuvos kariuomenės savanoris, mokytojas.