Katalogo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pristatymas
Sausio 10 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje, pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1919-1923 m. žuvusiuosius, vyko Edvino Vaidoto katalogo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” pristatymas. Šiuo renginiu buvo pradėti 2019-ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.
„Kaip dažnai būna – daug ką lemia smulkmenos. Būtent šis darbas prasidėjo nuo nedidelės smulkmenos. Viskas prasidėjo, kai 2011 metais pradėjau dirbti Karybos istorijos skyriuje ir kartu su kolega Andriumi tyrinėjau tarpukario Lietuvos kariuomenės istoriją. Tuomet viena iš muziejininko pareigų buvo aprašinėti dovanojamas vertybes. Kartą viena moteriškė dovanojo vieną vienintelę nuotrauką, bet labai įdomią. Tai buvo karo kryžiai ir paminklas žuvusiems Lietuvos kariams. Tačiau aš tos informacijos nežinojau ir teko šiek tiek padirbėti, kol išsiaiškinau. Betyrinėdamas šią nuotrauką supratau, kad Lietuvoje yra labai daug paminklų, pastatytų žuvusių karių atminimui. <….> Tada nusprendžiau gilintis į šią sritį ir kartu su žmona pradėjome pažintines keliones po Lietuvą, kurių metu lankėme šiuos paminklus. Tačiau tai buvo pomėgis. 2015 metais kolegė Eglė priminė, kad yra Lietuvos kultūros srities stipendija, kuri kiekvienais metais skiriama tam tikrai sričiai ir nusprendžiau pabandyti parašyti paraišką, susijusią su šių paminklų tyrimu. Kultūros taryba patikėjo manimi ir skyrė stipendiją. Tad pomėgis tapo tiriamuoju darbu užtruko 24 mėnesius”,- sakė knygos autorius, istorikas E. Vaidotas.
Valstybės kūrėjams ir laisvės gynėjams skirtame kataloge „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” pateikiami paminklai, stogastulpiai, koplytėlės bei kryžiai, kurie buvo pastatyti 1919-1923 m. žuvusiesiems kovose. Kartu pateikiamos senosios (XX a. 3-10 deš.) ir naujosios (2016-2018 m.) paminklų nuotraukos bei tekstinė informacija, koordinatės. Vienas iš esminių šio leidinio tikslų – siekti, kad visi galėtų šias atmintinas vietas aplankyti, o kartu geriau pažintų savo kraštą ir istoriją.
„Lietuvos Nepriklausomybės kovos yra svarbus Lietuvos ir jos kariuomenės istorijos etapas. Kovos įrodė, kad pradėta kurti Lietuvos kariuomenė yra pajėgi atremti bet kokį agresorių, net ir daug stipresnį. Dėka savanorių ir karių, ryžtingai stojusių ginti savo Tėvynės, Lietuva išsaugojo Nepriklausomybę. Visi šie kovotojai, ypatingai paaukoję savo gyvybes, verti mūsų pagarbos ir atminimo”,- sakė istorikė Lina Kasparaitė-Balaišė.
Pagrindinę dalį katalogo vaizdinės medžiagos sudaro Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi negatyvai bei fotografijos.
Fotografijomis leidinį taip pat praturtino: Biržų krašto muziejus Sėla, Jonavos krašto muziejus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prienų krašto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Šiaulių Aušros muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Utenos kraštotyros muziejus, Zarasų krašto muziejus, Šėtos gimnazija, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, Lapių pagrindinė mokykla, pavieniai Lietuvos istorijos entuziastai ir patriotiški piliečiai.
To meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1918 m. pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos – lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba.
1919-1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir želigovskininkų siekius prijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.
Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje”. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.
Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiau Lietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę – kiek mūsų kariai apgynė žemės, tiek jos ir liko Lietuvos valstybėje. Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas.