Laivo automatinis pabūklas „Bofors“ L50 (TAK76)

„Bofors“ kompanija pabūklą L50 (TAK76) pradėjo gaminti 1962 metais. Technologiniu modelio pagrindu buvo jau anksčiau kurti 76 mm kalibro kranto artilerijos pabūklai.
Modelis įdomus tuo, jog maksimalus vamzdžio pakėlimo kampas siekė tik 50 laipsnių, tad negalėjo pasikelti vertiklaliai, todėl nebuvo pats tinkamiausias ginklas oro taikiniams naikinti. Pasak įvairių nuomonių, tai buvo didelis ginklo trūkumas. Tačiau, jei laikysime, kad šis pabūklas yra skirtas ne oro taikiniams naikinti, o kitiems laivams ir kranto taikiniams apšaudyti, suprasime, kad tai nėra trūkumas. Naudojant ginklą, pavyzdžiui, kitiems greitaeigiams kateriams apšaudyti, aukštos trajektorijos šūviai nėra reikalingi.
Oro taikiniams naikinti buvo skirti kiti Karo technikos ekspozicijoje esantys boforsai, ir lankytojai gana greitai pastebės skirtumą tarp jų.

L50 (TAK76) buvo vienas iš nedaugelio tuo laiku gamintų žemos šūvio trajektorijos laivo artilerijos pabūklų. Jo maksimalus šūvio nuotolis siekė iki 12 600 metrų ir juo buvo galima iššauti iki 30 šūvių per minutę.
Šiais pabūklais buvo apginkluota vos 20 „Storm“ klasės patrulinių katerių, pastatytų 1965–1967 metais. Juos naudojo katerių gamintoja Norvegija ir Baltijos valstybės, kurias Norvegija šiais laivais parėmė: Lietuva, Latvija ir Estija. Nemaža dalis laivų jau yra nurašyta, tad, ką gali žinoti, galbūt Karo technikos ekspozicijos lankytojai turi galimybę pamatyti vieną iš nedaugelio pasaulyje išlikusių L-penkiasdešimtukų?
Karo technikos ekspozicijoje esantis L50 (TAK 76) yra nuimtas nuo „Storm“ klasės patrulinio katerio P33 „Skalvis“. 1967 metais pastatytą laivą Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms 2001 metais neatlygintinai perdavė Norvegijos Karalystė. Kateris buvo nurašytas 2011 metais.  Jis buvo intensyviai eksploatuojamas vykdant Lietuvos Karinių jūrų pajėgų užduotis, kovinį rengimą, dalyvaujant tarptautiniuose mokymuose. Jis buvo naudojamas Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolei, aplinkai stebėti.
Tai buvo 36 metrų ilgio laivas, kurio įgulos narių skaičius, priklausomai nuo ginkluotės, keitėsi, tačiau įgulą visuomet sudarydavo per 20 karių. Laivas galėjo išvystyti didesnį nei 30 mazgų greitį. P33 „Skalvis“ taip pat buvo ginkluotas 40 mm kalibro „Bofors“ L70 pabūklu.
2001 metais Lietuvos Karinės jūrų pajėgos turėjo tris tokio tipo laivus, gautus iš Norvegijos Karalystės: P31 „Dzūkas“, P32 „Sėlis“ ir P33 „Skalvis“.
Įdomu tai, kad Karinėse jūrų pajėgose „Skalvio“ tradicija nenutrūko. 2011 metais Jungtinės Karalystės Lietuvai perduotas didesnis „Hunt“ klasės priešmininis laivas taip pat buvo pakrikštytas „Skalvio“ vardu. Dabartinio Karinių jūrų pajėgų „Skalvio“ pilnas pavadinimas yra M53 „Skalvis“.
L50 pabūklas buvo valdomas automatiniu būdu ir tai buvo daroma Centrinio Artilerijos Valdymo Pulto (toliau CAVP) vizirinės kolonėlės TVT-300, esančios ant laivo denio, pagalba. Joje sėdintis karys galėjo vizualiai matyti taikinį ir, CAVP operatoriui užfiksavus taikinį, jį sekti. Tokią kolonėlę taip pat galima pamatyti Karo technikos ekspozicijoje.
Pabūklą aptarnaudavo keturi kariai: CAVP operatorius, kolonėlės operatorius ir du pabūklo užtaisytojai, kurie būdavo užtaisymo skyriuje. Pabūklo variklio ir užtaisymo skyrius į laivo denį buvo įleistas beveik per tris metrus.

Galbūt šį tekstą skaito kariai, kuriems tarnyboje teko susidurti su šiuo ginklu ar juo šaudyti? Galbūt turite įdomių istorijų, kuriomis galėtumėt pasidalinti? Galbūt turite nuotraukų? Mums būtų įdomu išgirsti ir pamatyti!

 

nuotr.:
1. Patrulinio katerio P33 „Skalvis“ 76 mm pabūklas „Bofors“ L50 Karo technikos ekspozicijoje
2. Patrulinio katerio P33 „Skalvis“ 76 mm pabūklas „Bofors“ L50 apie 2001 m. Karinių jūrų pajėgų nuotrauka
3. Patrulinis kateris P33 „Skalvis“ apie 2001 m. Karinių jūrų pajėgų nuotrauka
4. Patrulinis kateris P33 „Skalvis“ ties Auksinėmis kopomis prie Nidos apie 2011 m. Karinių jūrų pajėgų nuotrauka