Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena

Liepos 15-oji – viena iš šlovingųjų Lietuvos karybos istorijos datų. Šiandien minime Žalgirio mūšio dieną!

Mūšyje, vykusiame dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Vytauto ir Jogailos vadovaujami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenių kariai sumušė kryžiuočių ordino kariuomenę ir taip galutinai pakirto jo galią.

Dėl karių gausos – 51000 tūkstantis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenėje, 32000 – ordino kariuomenėje – ir dėl svarbos svarbiausiose to meto kronikose Žalgirio mūšis vadintas ir Didžiuoju mūšiu. Tokį stiprų įspūdį jis paliko kronikininkams ir tokia didelė buvo jo reikšmė Europai.

Po istorinės liepos 15-osios baigėsi kelis šimtus metus trukusi kryžiuočių agresija ir žygiai į Lietuvą, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės integralumas, sustiprėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo politinis autoritetas. Stipriai pakilo Lietuvos valstybės prestižas ir tai atvėrė kelią Vytautui Didžiajam į platesnius Europos politikos ir diplomatijos vandenis.

Istorikas Valdas Rakutis mūšio eigą aprašė šitaip: „Vokiečių ordinas turėjo daug privalumų: išplėtotą pilių tinklą ir gerai parengtą kariuomenę, kurios pagrindą sudarė drausminga sunkioji riterių raitija su šarvuotais ginklanešiais ir knechtais. Po kelias savaites trukusio manevravimo, kai atkakliai buvo siekiama sutrukdyti jungtinei kariuomenei persikelti per upes, kryžiuočiai pasirinko gynybos poziciją tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų. Išaušus mūšio rytui jungtinė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė ir Vokiečių ordino pajėgos delsė, kol vokiečių kariams pavyko išprovokuoti Lietuvos kariuomenės puolimą. Vokiečių kariai perėjo į kontrpuolimą ir taip iš mūšio lauko išstūmė daugumą lietuvių. Kryžiuočiams ruošiantis smogti lemiamą smūgį, paaiškėjo, kad lietuvius persekiojanti grupė prarado iniciatyvą ir patyrė daug nuostolių. Vokiečių pajėgos buvo suskaldytos, o mūšis laimėtas.“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas šis dailininko Igno Rudolfo paveikslas „Žalgirio mūšis“, nutapytas 1926 m.  Turbūt nesunku pastebėti, kad šis įspūdingo dydžio – 180×400 cm – paveikslas yra garsiojo lenkų dailininko Jano Matejko „Žalgirio mūšio“ kopija.