Lietuva – tarpukario topografiniuose žemėlapiuose

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo būtinybė turėti lietuviškus topografinius žemėlapius. 1919 m. gegužės 12 d. reorganizavus Apsaugos ministeriją, Generalinio štabo operacijų skyriaus operacijų dalyje įsteigiamas topografo etatas. Skyrius turėjo aprūpinti topografiniais žemėlapiais Lietuvos kariuomenę, tuo metu kovojančią su besiveržiančiomis bolševikinės Rusijos, Lenkijos karinėmis jėgomis bei bermontininkais. Pirmuoju topografu paskiriamas karininkas Juozas Perekšlis. 1920 m. sausio 1 d. perorganizavus Operacijų skyrių, praplečiama topografijos dalis.

Lietuvos kariuomenė žemėlapiais buvo aprūpinama įvairiais būdais. Daugelis jų buvo palikti besitraukiančios vokiečių ir bermontininkų kariuomenės. Dalis žemėlapių buvo superkami iš gyventojų.

Tarpukariu Lietuvos žemėlapiai buvo spausdinami „Spindulio“ ir „Spaudos fondo“ spaustuvėse Kaune. Anot inžinieriaus ir istoriko Algimanto Liekio, „šiose spaustuvėse išspausdinti žemėlapiai prilygo to meto geriausiems Europoje kartografiniams leidiniams“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma per tūkstantis kartografinės medžiagos eksponatų. Šioje parodoje dalijamės tarpukario Lietuvos topografiniais M1:100 000 žemėlapiais, kurie laikytini labiausiai pavykusiais. Muziejus yra surinkęs beveik visus išleistus šio mastelio žemėlapio lapus, išskyrus 1808 Butrimonys–Jašiūnai ir 1501 Paleičiai–Pagėgiai. Dauguma šių žemėlapių priklausė buvusiam Lietuvos kariuomenės artilerijos pulko ltn. Ignui Venckūnui, muziejui juos padovanojo karininko sūnus.

Parodą rasite čia: https://bit.ly/2Ki1ROU