Lietuvos kariuomenė Tautos šventės iškilmėse

Valstybinės ir tautinės šventės visais laikais vienijo ir stiprino tautą. Švenčių, kaip istorinio reiškinio raida, neatsiejamai susijusi su valstybės istorija. 1918 metais atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo ne tik apsiginti nuo išorės priešų, padėti pamatus tolesnei savo raidai, bet ir formuoti svarbių valstybės sukakčių minėjimus – šventes ir jas lydinčias tradicijas. Tautos šventės ištakos siejamos su 1920 metų gegužės 15 diena, kai į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas ir per du metus sukūrė demokratinės valstybės, orientuotos į Vakarus, pagrindus. 1921 metais gegužės 15 dieną buvo paminėtos Steigiamojo Seimo, kaip vienos aukščiausių valstybės institucijų, pirmosios metinės. Ši data laikoma ir Tautos šventės, kaip istorinio reiškinio, pradžia.

Paroda skirta Lietuvos Steigiamojo Seimo, kuris sukūrė moderniojo parlamentarizmo Lietuvoje pagrindus, 95-osioms metinėms paminėti. Parodos tikslas – eksponuoti Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas nuotraukas, kurios pristato visuomenei nepelnytai primirštą iškilią tarpukario Lietuvos šventę – Tautos šventę, akcentuoti vieną iš jos šventinių elementų – kariuomenės paradus.

Pradiniame raidos etape gegužės 15-oji nebuvo vadinama Tautos švente, tai buvo Steigiamojo Seimo minėjimo diena arba tiesiog – Gegužės 15-oji. Steigiamojo Seimo minėjimo iškilmes sudarė keletas šventinių elementų: pamaldos bažnyčioje, iškilmingi Steigiamojo seimo posėdžiai, Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonija Karo muziejaus sodelyje, koncertai. Tačiau svarbiausias šventės akcentas buvo kariniai paradai, vykę Paradų aikštėje (nuo 1926 m. pabaigos – P. Vileišio aikštė), Žaliakalnyje. Per ketverius pirmojo laikotarpio metus susiformavo šventės elementai ir tradicijos. Ryškiausiu šventės akcentu ir toliau išliko Lietuvos kariuomenės paradai, kuriuos iš svečių garbės tribūnų stebėjo užsienio valstybių karininkai ir karo atašė Lietuvoje. Pagrindinės oficialios šventės iškilmės vyko tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune, tačiau buvo švenčiama ir kituose Lietuvos miestuose, ypač ten, kur buvo karinės įgulos.

Nuo 1925 metų Steigiamojo Seimo minėjimo šventė oficialiai pavadinta Tautos švente. Iki 1929 metų ji buvo švenčiama pagal jau nusistovėjusias tradicijas, tik kiek iškilmingiau, plačiau, demonstruojant augančią valstybės gerovę. Kariniuose paraduose kariuomenė viešai rodė tvarką, ginkluotę ir ryžtą ginti tėvynę. Žiūrėti karinių paradų susirinkdavo vis daugiau miestelėnų, priemiesčio gyventojų, valdžios atstovų ir užsienio svečių. 1926 metų gruodžio perversmas nutraukė parlamentarizmo raidą Lietuvoje. Įsigalint autoritariniam Antano Smetonos režimui Tautos šventės diena, Gegužės 15-oji, tapo nepalanki valdžiai, nes priminė 1920 metais tautos išreikštą valią rinkti Steigiamąjį seimą ir kurti demokratinę valstybę. Nors 1927–1928 metais Tautos šventė buvo švenčiama pagal įprastas tradicijas, vėlesni pokyčiai rodo, kad Gegužės 15-osios dienos minėjimo mėginta išvengti.

1929 metais Tautos šventė įgavo pompastikos požymių. Manipuliuodama tautos terminu, valdžia siekė savų tikslų ir keitė Tautos šventės minėjimo dienas. Esminiai pokyčiai prasidėjo 1929 metais, kai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona rugpjūčio 10 dieną šventė savo 55-ąjį jubiliejų. Tautos šventės ir Vasario 16-osios oficialios iškilmės buvo perkeltos į religinės šventės – Žolinės minėjimo dieną – rugpjūčio 15-ąją, ir buvo švenčiama labai iškilmingai visoje Lietuvoje. 1930 metais, Lietuvoje minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, Tautos šventė buvo perkelta į rugsėjo 8-ąją – Vytauto karūnavimo dieną. 1934 metais švenčiant Antano Smetonos 60-ąjį jubiliejų Tautos šventė tapo Tautos ir Valstybės vado tribūna. Valstybės prezidento Antano Smetonos jubiliejui skirti renginiai tęsėsi visą savaitę, net karininis paradas buvo nukeltas į rugsėjo 9 dieną. Nors Tautos šventė buvo švenčiama iki pat 1939 metų, tačiau jos iškilmingumas ir reikšmė sumenko dėl 1936 metais pradėtos švęsti Visuomenės ir kariuomenės dienos. Paskutinį kartą Tautos šventė buvo minima 1939 metais – Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje, susikaupus ir be didesnių iškilmių.

Virtualią parodą rasite: https://bit.ly/2SHxiEo